Sakale,
Sutinku beveik su viskuo

ir rašau tik dėl paskutinės pastraipos.
Apskritai šnekant, tai visas gyvenimas yra kelionė, ir būtent procesas svarbus, nes rezultatą mes visi ir taip žinom

Bet mes kalbame apie
savigyną. Ir šiame kontekste svarbu štai kas: daugybė žmonių nėra ir nebus pasirengę apsiginti, naudodami kovos menų siūlomą arsenalą. Daugumai reikia
būti saugiu, o ne mokėti kovos meną - tai esminis skirtumas. Dauguma nenori ir
negali skirti n valandų per dieną, ko reikia kovos menui įvaldyti. Aš ir pats negalėčiau, jei treniruočiausi vien tam.
Mes daug diskutuojame apie metodus, t.y. duoti kažkam į nosį, bet pamirštame, jog savigynos esmė yra
išspręsti problemą. Pvz. saugiai įsėsti į troleibusą, saugiai nueiti iki savo automobilio aikštelėje, negauti į nosį nuo kitoje gatvės pusėje rėkaujančių chuliganiūkščių, nebūti apvogtam ir pan. Kaip tu tą problemą sprendi, iš tiesų
niekam kitam nerūpi, išskyrus tave patį ir žmones, kuriems esi brangus. Ir čia svarbus
rezultatas, o ne procesas. O gal tu manai, kad reikia treniruots metu praktikuoti durų užsirakinėjimą, saugojimąsi nuo padugnių, ir dar nuo to gaudyti kaifą?
Negalima vertinti savigynos taip, tarsi tai būtų kovos menas.
Ne tie kriterijai, ne ta užduotis. Ir nors apskritai dėl tingėjimo ir vis mažėjančio žmonių sugebėjimo savarankiškai mokytis sutinku, tai tikrai ne šiame kontekste. Ir manau, kad toks teiginys yra
nepagrįstai niekinantis tuos, kam rūpi asmeninis saugumas, bet kurie nesėdi salėje diena iš dienos ir kuriems kovos menas nėra gyvenimo kelias. IMHO