Kaip visad ziuriu tik is savigynos puses, nes rimtam sportui as jau per senas ir laiko neturiu.
Manau naudinga dalyvauti varzybose, nes tai issukis. Ir jai kovoji del issukio, o ne del "sudnekiu"

(medalio, taures ar diplomo) tai ok. Jei del kokiu nors "sudnekiu" kuriu galiojimas baigiasi pasiekus tam tikra amziaus riba (kaip ir kaip sunkiai dirbtai), ar tiesiog pajutus peilio ismeigima i nugara tamsioje laiptineje tai tiesiog juokinga.
Nesutinku, kad varzybos atstoja sparingus treniruotese (is savigynos puses). Jai jau toks kietas grupeje, tai kovok su 2 po taves grupeje geriausiais is karto, jai ir to maza - didink skaiciu

. Arba varyk raunda po raundo vis su nauju svieziu priesininku, stipriausius palikdamas gale

Ir cia neko naujo, nes dar XXa didieji meistrai ta praktikavo. Be to imanomi seminarai, kur galima sparinguotis su nepazystamais. Ir visad galima surengti dvikova kas geresnis, jai manot kad jegos apilyges
