ar būtinos yra varžybos treniruojantis?

[spiritistas]

Sveiki vat man vis neduoda ramybės vienas klausimas. Ar yra būtinos varžybos tam, kad patikrinti savo sukauptas žinias ar visgi užtenka nuoširdžiai treniruotis ir tikėti tuo, kad tai ką tu treniruojiesi yra efektyvu ir teisinga? Juk kaip žinia nevisi kovos menai turi varžybas, tai ką manot m?

[Steve]

Sveiki vat man vis neduoda ramybės vienas klausimas. Ar yra būtinos varžybos tam, kad patikrinti savo sukauptas žinias ar visgi užtenka nuoširdžiai treniruotis ir tikėti tuo, kad tai ką tu treniruojiesi yra efektyvu ir teisinga? Juk kaip žinia nevisi kovos menai turi varžybas, tai ką manot m?

Tikrai nebūtinos. Varžybos skirtos tiems kam to reikia. Jei jauti kad tau to nereikia, tai ka tu ten pametei? 

[Smauglys]

Sveiki vat man vis neduoda ramybės vienas klausimas. Ar yra būtinos varžybos tam, kad patikrinti savo sukauptas žinias ar visgi užtenka nuoširdžiai treniruotis ir tikėti tuo, kad tai ką tu treniruojiesi yra efektyvu ir teisinga? Juk kaip žinia nevisi kovos menai turi varžybas, tai ką manot m?

Varžybos be abejo aukštesnė patikros forma, nei sparingas savo grupėje. Bet, kad būtinos - nemanau. O štai įvaldžius savo stilių, pakovoti su kitų stilių atstovais tikrai labai naudinga.

[Liociks]

Varzybu metu gali sustipret psichologiskai,ismokti suvaldyt ta baime.Zinoma jos nera butinos,bet manau i bloga tikrai neiseis 

[denis]

Sveiki vat man vis neduoda ramybės vienas klausimas. Ar yra būtinos varžybos tam, kad patikrinti savo sukauptas žinias ar visgi užtenka nuoširdžiai treniruotis ir tikėti tuo, kad tai ką tu treniruojiesi yra efektyvu ir teisinga? Juk kaip žinia nevisi kovos menai turi varžybas, tai ką manot m?

Manau kad varzybos butinos kaip psichologinio parengimo elementas. Ns psichologine itampa per varzybos buna pakankamai didele. ipac per pirmos 

[Dainiux]

varzybos...taip, kol yra noras, jos yra gerai...psichologiskai. taciau, jos turi ir viena ir kita medalio puse...kodel?atsakau:
1.mes laimime,apsikabinejame medaliais, diplomais, esame savo dvasines bukles virsuneje ir...retas kuris grizes i sale ars taip, kaip are anksciau.aisku, tai taikau ne visiems, taciau atlikti tyrimai parode, jog apginti tai, ka pasiekei yra sunkaiu, nei buvo laimeti pirma karta. ir cia net nurode priezasti-nesugebejimas koncentruotis i save, i savo darbo po pergalines busenos...
2.mes pralaimime, nors areme juodai, taciau...ten yra teisejai ir kitos aplinkybes...griztame i sale, taciau...sunku juodai dirbus ir nelaimejus vel taip dirbti...
 taigi, abi situacijos yra pergyvenamos ir tai, kaip mes susitvarkysime psichologiskai, tiek naudos is varzybu ir turesime!!!o norint gerai kovoti tereikia daug dirbti!!!!osssss

[spiritistas]

jo manau tuomet reiks išmėginti savo techniką per būsimą KK suvažiavimą, nes varžybų mano stiliuose nebuvo ir nebus

[dziudoka]

Man varžybos nepatinka, bet kaip treneriai sako - ko labiausiai nemėgsti, to labiausiai tau trūksta.

[SOL]

Tikrai,jei tavo tikslas yra saves tobulinimas,tia uztenka treniruociu. o del pasivarzymo su kitais-tai galima vaziuot arba rengti bendras stovyklas ar treniruotes ir vienas is kito pasimokyti nesumalant nosiu:)

[laiteriz]

Varžybos nebūtinos lygiai taip pat, kaip ir apskritai nebūtina treniruotis kovos meno Yra vienintelė taisyklė: darai ką nori kiek nori kur nori ir pan. Jei nori dalyvauti, argumentų surasi, jei nenori - rasi pasiteisinimų.

Varžybos, mano nuomone, turi tris esminius privalumus, kurių gali neturėti reguliarios treniruotės. Pirma, tai priešvaržybinis jaudulys. Antra, tai svetimas priešininkas, kurio tikslas nėra padėti tobulėti. Ir trečias paprastas dalykas: kovoji ir arba laimi, arba ne. Nėra dar vieno sparingo raundo, dar vieno pabandymo, dar vieno karto. Arba laimėjai, arba pralošei.

Trūkumą matau tik vienintelį. Yra žymiai didesnė galimybė gauti traumą, nei treniruotėse.

Na, ir straipsnis pamąstymui (anglų kalba): Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Kelios ištraukos:

I try to compete in grappling tournaments as much as I possibly can. Why is that you might ask? Well it's for many different reasons:

The love of competition - The first reason is that I love to test myself and compete. I love the challenge that competitions present and after a good match win or lose I am glad I stepped on the mat against someone I didn't even know. Competitions are fun for me and that is what really motivates me.

It's a true test - Competition is a true test of how all of your grappling skills come together. Under the stress of competition the true nature of your skills come out. There isn't any lying to yourself or anyone else about your abilities. It is just you, your opponent, and your mind and it's up to you during that time and in the environment to decide what you're going to do with it.


How are you going to handle the crowd?
How are you going to handle the butterflies in your stomach?
How are you going to face the person across from you that you don't even know anything about?
Are you going to remember your techniques?
Are you going to freeze up, or are you going to stay calm and do everything you do in the gym and win?

The experience and learning - While competition is a test of your skill against an opponent you aren't used to and in an environment you aren't used to there is no such thing as passing or failing in competition. The one thing that does always happen after competition is growth.

Here are some things that I've learned from competition whether I won or I lost:


I have learned that it's ok to be nervous and I'm not the only one.
I have learned how to test myself in uncomfortable situations.
I have gained confidence.
I have learned many things that I need to work on and trust me I have worked on those areas.
I learned what it's like to step out of my comfort zone and to know its ok.
I learned that I am better than others.
I learned that others are better than me.
I learned that it's ok to lose.
I learned that if feels great to win.
I learned that I will learn more every time I compete.

The people I meet - As with your classes and training, competitions are a great place to meet people who love doing what you do. I have been fortunate to meet many great people from going to competitions. I have made friends, been invited to other training facilities, and got to know many great people from going to competitions.

Out of all of these the biggest tip I can give you is to have FUN. If you're not having fun then whatever you went through for the competition really isn't worth it. You need to have fun even when you're trying your hardest to win. You should be in there not only to win, but to have a good time and a great learning experience. Activities without fun turn into work. Do you really want to work anymore then you already do? I know I don't.

[Smauglys]

Tikrai,jei tavo tikslas yra saves tobulinimas,tia uztenka treniruociu. o del pasivarzymo su kitais-tai galima vaziuot arba rengti bendras stovyklas ar treniruotes ir vienas is kito pasimokyti nesumalant nosiu:)

Nesutinku. Kaip minėjau varžybos - aukštesnė pakopa. Tad siekiant tobulumo jos tikrai naudingos. Ir visa kūno-dvasios koncentracija nepalyginamai didesnė nei treniruotėje. Galima visą valandą kovoti treniruotėje ir būsi mažiau pavargęs ir išsunktas nei po 3 min. varžybinės kovos. O tas "nesumalimas nosių" tai jau baletu kvepia
Ir dar; labai sunku yra diskutuoti apie varžybas tam, kuris jose nėra niekada dalyvavęs.

[dziudoka]

Varžybų tikslas vienas - medalis su visom iš sekančiom pasekmėmis . Neabejotinai gerai kaip papildomas stimulas ar šaltas dušas. Bet jei lieka tik vienas tikslas medalis... nu nežinau
Man labiau priimtinas tobulėjimo kelias Do. Aišku, čia irgi gali baigtis trypčiojimu vietoje ar svaigimu apie pasiektas "aukštumas".

Turbūt sveikas ir savikritiškas požiūris pagelbėtų abiem atvejais. Gyvenime netrūksta pvz., kai menininkai nedalyvaudami jokiuose konkursuose pasiekdavo aukštumas.

[Smauglys]

Varžybų tikslas vienas - medalis su visom iš sekančiom pasekmėmis . Neabejotinai gerai kaip papildomas stimulas ar šaltas dušas. Bet jei lieka tik vienas tikslas medalis... nu nežinau
Man labiau priimtinas tobulėjimo kelias Do. Aišku, čia irgi gali baigtis trypčiojimu vietoje ar svaigimu apie pasiektas "aukštumas".

Turbūt sveikas ir savikritiškas požiūris pagelbėtų abiem atvejais. Gyvenime netrūksta pvz., kai menininkai nedalyvaudami jokiuose konkursuose pasiekdavo aukštumas.

Dėl medalių tai visiškai sutinku. Nors tikrai ne visi dalyvaujantys varžybose turi tik šį tikslą gyvenime. Bet aš matau ir daug teigiamų varžybų pusių (jau rašiau ankstesniuose postuose).

[sakalas]

dainiux:

2.mes pralaimime, nors areme juodai, taciau...ten yra teisejai ir kitos aplinkybes...griztame i sale, taciau...sunku juodai dirbus ir nelaimejus vel taip dirbti...

na nezinau kaip pas jus, bet pas mus bokse irgi yra tokiu problemu kaip treneriu sunus, cempionai, i vairios treneriu interesu kovos, del kuriu tau tiesiog niekas neduos laimet. Bet man asmeniskai ir kiek pastebejau ir musu sportioninkams tai didele motyvacija, ne laimeti kovos taskais, o tiek dirbti, kad iejus i ringa tiesiog "uzmustum" priesininka (nakautuotum arba ji tiesiog nuimtu del aiskios persvaros) tai duoda tam tikro sportinio pykcio kuris mano manymu yra labai pozityvus dalykas treneruotems.

O kas del paciu varzybu tai as manau, kad tai tikrai labai geras savo charakterio tvirtumo, uzsispyrimo isbandymo budas. Galima kalbeti apie techniku suptylybes, apie pasiruosima gatvei, ir dar apie daugeli dalyku, bet visa tai liks filosofijomis... O realiai kovotojo charakteris isryskeja ekstremaliose situacijose is kuriu viena yra varzybos.

[Dainiux]

sakalui...ne tik bokse, patikek!!!ir tas gan daznai daroma akivaizdziai, menkinant ne tik pacius sportininkus, bet aplamai pati sporta.Pamenu, kazkada D.Imbras pasake, jog norint laimeti japonijoje pries japona neuztenka ji guldyti ir guldyti ant zemes!ji reikia paguldyti, kad nebepakiltu...tik tada teisejai skirs tau pergale.
as uz varzybas.svarbu, kad po ju-nesvarbu, ar po pergaliu, ar po pralaimejimu -nejaustume blogu emociju,nepasitenkinimo savimi.pyktis, tas sportinis pyktis-musu varikliukas tobulejime!!!- lai lieka, bet tik tiek...