kalbejau apie ta atveji kai nera galimybes sprukti.
O čia kaip ir kada taip būna?...
Tavo padus kas nors vinimis prie grindų prikalė, o tu ir nepastebėjai?...
Taigi bėk basas tada!...
Vis tik, jei rimtai, noriu konkretaus pavyzdžio. Jei kalbame apie realybę, tai ir be fantazijų...
juk buna ir taip, ir tada jeigu nuspresta kautis
Labai geras pasakymas, tik ne visi pastebėjo...
Būtent - jeigu NUSPRENDI KAUTIS. Vadinasi, tai jau bus nebe savigyna, tai bus kova. Abipusiai nuspręstas veiksmas. O kadangi kaip ir taisyklių neaptarėt, tai, spėju, vis tik tai nebebus sportinė kova...
Angliška patarlė skamba taip: “It takes two to fight“ - “kovai reikia dviejų“. Jis nusprendė, tu nusprendei... Abu nusprendėt - štai jums ir kova...
Tai kuris iš jūsų dviejų dėjo nuoširdžias pastangas, kad ji neįvyktų?
Atvyks policija ir abu pasodins į cypę - nepriklausomai nuo to, kas ten laimėjo, kas pirmas pradėjo ar pan. Ir tada galėsite teisme aiškinti, kaip jūs nenorėjote kovoti.
Ką aš sakiau apie nusikaltimo sudėtį?...
Ten juk romėnai ne tiek įstatymą mums rašė, kiek paėmė etinį-filosofinį-moralinį-teisinį principą (Seneka buvo ne tik teisininkas, bet ir filosofas - tada mokslai nebuvo tiek specializuoti, tad visuomenės teisinės ar filosofinės minties raidai turėjo visapusiškas šių dalykų derinimas; kas ir dabar yra labai sveika).
Taigi: means rea (negeri kėslai) + actus reus (negeri veiksmai). Muštynės yra? Actus reus yra?
Ką belieka įrodyti?...
Kad abu turėjot means rea... O tu iššoki iš mašinos ir stojiesi į kovinę poziciją. Čia ką rodo? Siekį išvengti kovos, ar pasirengimą kovai? Kodėl nepasitraukei? A... tai gal means rea vis tik buvo?...
Tiesa, mūsų teisėjų galvose yra didelė košė, nes tarybinė jurisprudencija siekė iškraipyti romėnišką-germanišką jurisprudenciją, o jau kalbėti apie precendentinę-anglosaksišką ar islamiškąją-šarijatinę sistemą ir jų principų suvokimą - neverta... Mąstys gal ir ne taip, kaip aš dėlioju (aš ne diplomuotas teisininkas, tik teisę universitete studijavęs pas neprastus dėstytojus), bet išvadą tokią pačią padarys.
Liūdna?...
tai geriau islipti, nes kaip jau sakiau sedint masinoje labai nepatogu kovoti (aisku yra dar viena variantas: ropoti ant keliu ir melsti pasigailejimo)
Ne, nes yra paprastas variantas - nuvažiuoti. Ar tavo mašinoje irgi benzinas baigėsi?...
Tarp kitko, meldimas pasigailėjimo daugeliui “pacukinių“ gaujų tėra signalas tave pulti ir pradėti pasiutpolkę ant tavo sąmonę beprarandančio kūno...
Taip kad su tuo “prašyti pasigailėjimo“ - irgi galvokit. :? Reikia žinoti anos pusės motyvus arba - kontrakto sąlygas, pradinę derybinę poziciją...
o kad kovos geriausiai isvengti(kai yra galimybe), tai manau ir taip visi supranta (bet ne visi tai toleruoja).
Aha, čia ir prisikasame prie išpūsto ego!...
Aš tikrai sutinku: pabučiuoti savo subinę atsisveikinimui yra garbingiau ir vyriškiau, nei išnešti sveiką kailį...
Logiškai logiška logika...
Taip jau gaunasi kai sprukti per velu arba kai net nebuvo/nera galimybes
Tai kokia čia situacija, taip ir nesuprantu???...
Net jei tave surijo - tu visada turi dvi išeitis! O čia kaip? Prarijo, iškart pasikorė, kad gerklę užspaustų, o subinė užsiūta?...
Niekaip neįsivaizduoju tokios situacijos. Gal fantazijos neturiu?...
Tai konkrečiai man situaciją tokią duok, gerai?...
yra tik 2 variantai: kovoti arba prasyti agresoriu pasigailejimo, bet nemanau kad save gerbiantis zmogus pasirinks antra varianta.
Save gerbiantis žmogus pakiš savo subinę - ir leis užpuolikams pasiekti savo tikslus vis tiek. Kiek sugaišus, bet - ei, kodėl jiems kartu ir pergalės šokio ant tavo jau aptemusios makaulės nepašokti?...
O dėl antro sakiau - tai tas pats, kas apsipilti benzinu ir paprašyti praeivio užrūkyti...
Ir dar karta pasikartosiu: kai yra galimybe isvengti kovos tai taip ir reikia daryti o ne bandyti laime, nes kiekviena gatves kova potencialiai gali baigtis liudnai (gal ir netycia)
Va, čia jau protinga mintis, nes pralaimi bent 50 procentų kovojusiųjų...
Ir kuo ilgiau kovoji - tuo labiau daraisi panašus į tą žaidėję kazino, kuriam sekasi, nes laikas dirba vis tiek kazino labui (tėvas mušė sūnų ne kad lošė, o kad atsilošti bandė!)...
tikrai butu labai gaila
Sei-i , tu mane nuliudinai :?
Pirma, tai spendžia Storas - man visai smagu jas čia matyti...
Antra, tai, kad tik nuliūdinau - tai dar menka bėda.
Žmones aš dažniausiai labiau suerzinu, atėmęs jų “barškutį“...