Viskas sustatyta taip, kad dauguma žmonių prabalsuotų už seksą, draugus ir šeima paskutinėje vietoje būtų. Aiškinu.
1. Skamba telefonas
2. Kūdikis verkia
3. Kažkas skambina prie durų
4. Skalbiniai pakabinti lauke ir pradėjo lyti
5. Virtuvėje palikai atsuktą kraną ir vanduo bėga jau per viršų
Taigi, žiūrim kas svarbiausia. Atrodytų kūdikis, bet kas užauginęs kelis balbiecus įsigilins, jog tas verkimas yra laaaabai dažnas ir nevisuomet pagrįstas, tad dažnai šiek tiek ignoruojamas, tad po defaultu jis netaps šiame sąraše pirmuoju. Telefonas skamba – taigi aš ir dabar dėjau skersą ant jo, tarkim jei valgau, niekada nekeliu, o jei pakeliu, pasiunčiu ***
Kaip tę sakoma, "kogda ja em, ja gluch i nem" Taigi, iš esmės daugumai žmonių telefono skambutis tikrai nėra prioritetas
Aišku, tuo metu kai Freudas gyveno, nebuvo mobiliakų, telefonai neturėjo numerio nustatymo funkcijos, tai skambutis galėjo būt kur kas svarbesniu nei šiais laikais.... Bet... (juk mes žinome, kad šis testas sugalvotas ne Freudo, o šių dienų populistų
). Toliau kažkas skambina į duris, lyja lietus ant rūbų... Bet pala
Ogi vanduo bėga iš kriauklės, ar ne? Mes paprasti žmonės, skaičiuojame ne tik savo remontą, bet ir galimą kaimyno, gyvenančio apačioje... Taigi nemanau, kad yra kitų variantų, kaip pradėti nuo krano užsukimo. Toliau arba šmutkes renkam iš balkono, arba kažką įleidžiam pro duris. Greičiausiuai viskas priklausys nuo situacijos – jei balkone kabo tik pora rūbų (ypač brangių), tai durys palauks. Jei tę belekiek visokiausių paklodžių ir šiaip bileko, tai pirmiausia duris atidarom ir besisveikindami einam į balkoną... Bet... Jei yai tik paklodės, kurių čia ir dabar nereikia, natūralu, jog jas paliksim ir eisim kūdikio nuraminti... O telefonas – tai po defaultu paskutinėj vietoj, juk mes perskambinti galim. Ar ne?