kai as beigioju krosus savo kaimo parkais ir miskais, kur dedes savo nuo lenciugo nusegtus rotveilerius vedziojasi
tai su geriausiais zmoniu draugais ne karta yra teke stoti i nemalonia konfrontacija (zinot kaip sunys beganciu nemyli..). tiesa nei karto neteko nukenteti, o ir "kovoti" su sunimis ismokau (turejau kaip minimum kokius 5 rimtesnius atvejus (suniuku iki kelieniu neskaiciuoju)). seip man sunys yra labai keblus reikalas, nes as kaip mylintis sunis, tiesiog negaleciau trenkti uz save silpnesniam ir kvailesniam gyvunui. gaila. bet iki siol trenkti suniui irgi neteko. sunys yra labai gerai psichologija ismanantys gyvunai, jei tik parodai jam akimis, kad ginsies, anas sustoja. tiesa kai salia seimininkas, pastarieji labai isdraseja ir tampa pavojingi, bet laimei arti esantis seimininkas savaji.. bent iki siol mano atvejais spedavo pasigaut. viena karta buvau labai arti rotveilerio, kuriam kazkuo nepatikau, dantu. mane isgelbejo tik mano vikrumas ir judejimas. kai tik jis jau prisiruosdavo kast staigiai mesdavausi i sona ir jam reikdavo is naujo ruostis atakai. kazkaip pavyko nuprognozuoti ta suni ir laiku sokdavau i sona arba nuraudavau distancija. strategija kaip sakant
aisku jeigu nebutu pribeges seimininkas neilgai taip buciau manevraves. arba buvo atvejis kai prabegau palei kazkoki vyrioka ir anas paniskai kazka vardu pradejo saukt.. supratau, kad netoliese greiciausiai jo augintinis
begau toliau kaip niekur, bet isgirdau ji dar garsiau saukianti. atsisuku.. o i mane visu greiciu lekia gana nemazas ir nemielas, bet labai greitas keturkojis. kad nuo tokio nepabegsiu buvo aiskus ir nediskutuotinas faktas, kaip ir kitas faktas - jo seimininkas irgi jo nebepasigaus. tada neliko laiko galvot tad staigiai atsisukau ir stojau i karate stoike
automatiskai. ir keturkojis draugas sustojo
gal ji paveike tas mano staigus sustojimas ir atsisukimas, gal issigando, kad karatistas
bet sustojo ir letai apsisukes nubego pas seimininka. gal jis net kast nenorejo, tiesiog sugalvojo pazaist gaudyniu... blogiausias varijantas yra ne laukuose sutikti pikta suni, bet sutikti toki suni (paleista) kai arti seimininkas. tada suo labai drasus patampa ir tik seimininkas ji gali sustabdyt. mazi suniukai iki kelieniu, kaip taisykle puola retai, dazniausiai tik paloja, o jei ir taikosi griebt uz kojos tai juos nesunku atspirt arba tiesiog pakist jiems kieta bato pada pries nosi, dar galima pagasdint staigiais judesiais. toki neparsivers ir nesues
o vat rotveileriai ir panasus 'vilkai' tai jau biski rimtesni gyvuneliai. anksciau bandydavau pro tokius kaip niekur nieko prabegt, bet dabar jei begdmas krosa pamatau paleista jaucio dydzio suni, sustoju ir atitinkama atkarpa tiesiog praeinu. einanciu kazkaip nepuola, o vat begantys jiems turbut skaniau atrodo..
