šuo turi kelis neginčyjamus privalumus: dantis ir kojas.. Dažnai žmogus neįvertina ir šuns kojų.. nors nesamoningai, tačiau jei šuo pargriautas, jis kojomis mala kaip pasiutęs, o didelių šunų dideli ir kojų nagai (jei šeimininkai nenukarpė).. bet jei vis tik pavyktų užeiti šuniui už nugaros (jis jau ką nors užpuolęs, įsikibęs ir tt), elementarus sprando užgriebimas - nežinau kaip jis vadinasi (pvz dešinės ranko dilbis po kaklu, delnas ant kairės rankos alkūnės, o kairės ranka spaudžia galvą iš viršaus) labai veiksmingas.. reikia tik dar kojomis apsikabinti, kad išlaikyti lengviau ir gulit abu.. toliau tik jėgos klausimas ar šunį užsmaugsi.. kuo arčiau galvos sugriebsi, tuo mažiau matysi pražiotus nasrus..
jau ne kartą bandžiau namie imtyniaudamas su 50 kg azijate.. taip lengva išlaikyti net ir įsiaudrinusį didelį šunį..
kaip sakiau, pagrindinė problema - priėjimas iš už nugaros..
o galų gale.. vis tik lieku prie savo kažkur rašytos nuomonės.. gera priemonė prieš šunis - didesnis šuo.. išbandyta..
