Kažkodėl man ateina mūsų Saxum pavardė. Nors jis yra tik boksininkas.
Ne, chebra, jūs vienok nerealūs

Ir vis tiek sudievinam tuos kovos menus (sorry, sudvasinam ir t. t.)? Ne, gi yra tuose kovos menuose kažkas tokio, kas duoda žmogui kažką tokio, ko neduoda snukdaužystė, a ne? Na, su retom išimtim, Saxum pvz... Bet aš tai asmianiškai manau, kad Saxum toks pasidarė, nes treniravosi ninjutsu su Asia - sudvasingėjo norom nenorom... Jei būtų likęs
tik prie bokso, tai kur jam ten iki budokos...

Beje: padarom savo galvoje eksperimentą. Aišku, nesinori dabar sau imt ir nuvertint tų kovos menų, ypačiai, jei juos propaguojame (apie save irgi kalbu, ankstesniąją), kad jie neturi "nieko tokio", juk paimkim statistinį boksininką ir statistinį aikidoką ir aišku, kuris bus didesnis budoka ir bla bla... Bet kodėl taip yra?
Reklama. Visagalė.
Jau apie 50 metų egzotiškieji rytų kovos menai pristatomi kaip ypatinga charakterio tobulinimo galimybė, todėl jie pritraukia statistiškai daugiau piliečių, besidominčių ne tik galimybę duot galvon, bet ir duot galvon meniškai.
O dabar teoriškai mintyse suteikiam boksui 50 metų reklamos, esą tai puikus būdas tvirtinti charakterį, kovoti su savimi ir t. t. Tikrai manot, kad po 50 metų reklamos boksui ir nuėmus tokią reklamą kovos menam per tuos 50 metų, statistinis boksioras nebus lygus šių dienų statistiniam aikidokai pagal atsidavimą budo? - to byš šiuo atveju jau kovai su savimi...
O visa kita, techninį arsenalą, ritualus paliekam tokius pačius. Tačiau jau po 30 metų boksininkų susidaužimui prieš kovą pirštinėmis bus suteikta metafizinė reikšmė, ir gal vos dvidešimties metų reikės ringui, kaip ypatingai vietai charakteriui tvirtinti, išskirti

O lankstymasis sensėjam bei kovos meno įkūrėjams jau po 15 metų apaugs frazėmis, esą tai bukina, verčia aklai paklusti, nuvertina žmogų, neleidžia jam tobulėti, kilti ir gerinti charakterio...
Tik sukeitus reklamą vietomis... Manot kitaip - argumentuokit ir rašykti
