Tai visgi - surežisuotos tos kovos ar ne? :?
Jei bandyti atsakyti konkrečiau , tai manau parašysiu straipsnį apie visą pro-wrestlingo kovos mechanizmą, tačiau paminėsiu trumpiau ir čia. Pagal kovos mechanizmą pro-wrestlingo kovos yra daugmaž 2 stilių: entertainment wrestling ir pure wrestling [šią grupę dar sudaro pogrupiai: shoot-style, strong-style ir tradicinis (čia bendrąja prasme) stilius].
Entertainment wrestling stiliaus pagrindas yra muilo operos vadinamos terminu angles (jų rutuliojimą pastebėsite pamatę dabar per BTV rodomą WWE RAW divizijos show). Angles yra įvairūs: kažkas su kažkuo susipyksta, kažkas pavogė kažko merginą, netgi prieinama iki tokio lygio kai apimamos praktiškai absoliučiai visos gyvenimo sferos, pvz. dabar kiek žinau RAW yra vystoma istorija apie blogą irakietį Amerikoje + Evoliucijos komandos skilimas ir t.t. Vieni wrestleriai yra geriečiai (face), kiti blogiečiai (heel). Blogietis visada pažeidinėja taisykles - jo esmė sukelti kuo didesnį žiūrovų nepasitenkinimą (pvz. Triple H), gerietis nepažeidinėja taisyklių yra geras ir sąžiningas, jo esmė sukelti žiūrovų teigiamas emocijas. Angles būtent ir planuojami tarp heel ir face. Kiekvienas wrestleris turi savo įvaizdį, kurį jam paprastai duoda lyga (durnas stipruolis, demonas, santa klausas, porno žvaigždė, klounas, lesbietė, piktas arabas ir t.t). Turėdamas savo įvaizdį jis turi jį pats vystyti pagal lygos nurodymus (jei jis piktas arabas - turi būti nusiteikęs prieš Ameriką, mušti amerikonus). Taigi tokio stiliaus wrestlinge wrestleriams pasakoma, kas laimės (paprastai tai praneša jų persirengimo kambaryje prieš kovą) ir pagrindinius kovos spotus (pvz. kai teisėjas duos ženklą įbėgs kažkoks grybas ir pradės visus daužyti; reikia atlikti super įpūdingą veiksmą pvz. SSP nuo ringo virvių) bei eigą jei būtina (pvz. kovoje dominuos vienas kovotojas, tačiau netyčia pralaimės pabaigoje). Kovos veiksmai (metimai, šokimai ant priešininko, smūgiai) nėra surežisuoti, tačiau jie yra šaukiami kovos metu - daugmaž yra taip - vienas wrestleris sako powerslam, kitas sako ok, taigi vienas darys powerslamą kitas jį priims ir po to šauks savo spotą. Tačiau veiksmų šaukimas nereiškia, kad jie taip kaip durneliai viską ir vykdo. Vienas gali šaukti, o kitas gali nesutikti su jo spotais ir daryti savo be perspėjimo (kai vienas wrestleris "grybauja") taigi tai jau bus be kooperacijos ir jis neperspėjęs priešininko galės jį rimtai sužeisti, kadangi šis nepasiruoš veiksmui, tačiau callingas ne visada yra balsu, pvz. DDT yra šaukiamas paimant priešininko galvą po pažastimi ir pliaukštelint per nugarą delnu, veiksmas nuo ringo kampo viršaus - gulinčiam priešininkui parodant nuleistą ranką. Callingą kai abu wrestleriai grybauja vykdo teisėjas (geras teisėjas gali gerai pataisyti nevykusią kovą). Tačiau yra tokių kurie nenaudoja callingo (kai kurie susitaria dėl kovos iš anksto - tokie yra tik 2: Hulkas Hoganas (retsykiais naudoja callingą) ir Nova, todėl jų visos kovos absoliučiai vienodos). Tačiau ir callingo naudojimas nereiškia, kad šaukiami visi veiksmai - šaukiami tik tie, kurių negalima atlikti be kito wrestlerio pagalbos arba labai sunku atlikti be jo išankstinės žinios apie veiksmą. Kada baigti kovą pasako teisėjas, jam prie ausies yra panašus daikčiukas į apsauginių ryšio priemones, taigi jis gauna nurodymus iš kovą gyvai stebinčių bookerių, tačiau ir tai nereiškia, kad jie tai ir baigia kovą, jei teisėjas pasakė baigti - jie gali tam pasipriešinti ir tęsti ją toliau (aišku po to paprastai skrenda iš lygos
, nebent jie superžvaigždės, su kurių kaprizais taikstomasi ). Taigi čia trumpai apie entertainment wrestlingą.
Pure wrestling stilius naudoja callingą tik tradiciniame pogrupyje, tačiau daug rečiau nei anksčiau minėtame stiliuje (kuo talentingesni abu wrestleriai, tuo jiems mažiau reikia kooperuotis, geriausi iš vis kartais išsiverčia be jokių callingų). Strongstyle (čia stilius plačiau egzistavęs Japonijoje 85-88 ir 94-03) callingas yra tik išskirtiniams veiksmams nuo viršaus (per kovą callingas naudojamas 1-2 kartus), o visi kiti veiksmai atliekami absoliučiai be jokios kooperacijos ir yra tikri 80-100% tikri. Shoot-style iš vis galima vadinti ne shoot-style pro-wrestlingu (nors patys tai uždeda pavadinimą Pro-Wrestling UWFI, Pro-Wrestling U-Style), o worked-shoot. Šiame stiliuje viskas 100% tikra išskyrus kovos baigtį.
Taigi Pure-wrestlinge nenaudojami jokie įvaizdžiai, nėra jokių istorijų, niekas nesako kas turi dominuoti ir pan.
