nieko blogo tuo menininku būt. aš tai stengiuosi suderint buvimą menininku su sportine ir kovine kryptim. Stengiuos visapusiškas būt. Būtent dėl ateities. Aišku, dėl to nukenčia mano sportinis sparingas. jeigu skirčiau visą laiką sportiniam sparingui, varžyboms ir t.t., tai rezultatas toje srityje būtų aukštas, mokiniai eitų kapotis į MMA ir viskas būtų labai gražu, tik kad mokyčiau tuomet ne NN, o MMA. O man ir savigynos reik, ir plastikos, ir kūno valdymo,ir akrobatikos, ir sveikiatingumo biškį. Paikim boxininką, kuris pastaruosius 3 metus užsiiminėjo grynai boxu ir mane, tai aišku, kad jis mane sukals pagal boxo taisykles. paimkim MMAšniką profesionalų-aišku, kad aš gausiu nuo jo ringe, net nesiruošiu dėl to ginčytis. Man ištvermės elementariausios jau neužtektų. savu laiku atsidaužyta, dar 30 nėr, o jau rudenį ir žiemą visi varžtai, antkauliai ir t.t. duoda apie save žinot. Kam man profesionalus sportas? štai tokie ir panašūs žmonės randa tarpinį variantą- kontaktas, sparingai, sveikatingumas, bendravimas, galū gale. Viskas viename. Tuomet nukenčia kažkuri viena sritis, bet tai privalai rinktis-ar labai gerai įvaldysi kažkurią vieną sritį, ar pakenčiamai visas.