Paskutiniu metu, beskaitinejant visokias diskusijas, vis dazniau kildavo noras uzvesti kokia nors ir paciam. Taigi siandien sugalvojau, jog reikia kaip nors prisiversti ir parasyti tai, kas gana daznai sukasi galvoje.
Sveikintinas dalykas - aš ir pats skatinu daugiau temų ir klausimų kelti (kartais net temas tam ir skaldau į atskiras..
).
Na bet nenukrypkim labai nuo temos. Is pradziu noreciau Jus, gerbiamieji, supazindinti siek tiek su situacija.
Norvegija - salis su savo fiordais, kalnais, nafta, Milziniskomis kainomis ir nemaziau svarbiu dalyku - norvegaitemis 
(netikekit tais, kas sako, jog nera graziu norvegiu, yra ir dar kaip yra tik kad velnias kojos tai trumpos, niekaip galva neisveza kaip cia taip gali buti, kai esi priprates prie ilgakoju lietuvaiciu.
Evoliucijos eigoje - mūsiškės nuo žuvėdų ir tų pačių norvegų protėvių po aukštą žolę lakstė, kad nepagautų, o jos po savo tundrą ir akmenukus ramiai vaikščiojo, ar, tiksliau - nuo pakrantės iki namuko, kur jų vyreliai žuveliokus atbogindavo...
taigi pries kelis metus, pradejes cia studijuoti nusprendziau jog reiktu pasitreniruoti koki nors kovos mena, karate labiausiai trauke nuo pat mazumes, tik kad Lt neturejau galimybes to daryti, na bet galvoju - ka rasiu ta ir bandysiu. Mokykloj radau skelbima - TKD. Na galvoju buvo nebuvo, eisiu i TKD, tik ten nuejus paaiskejo, jog TKD toj salej nebevyksta, bet tuopat metu ten vyksta karate (Shotokan) uzsiemimai. Taigi lydekai paliepus, likimui panorejus ten ir likau, ir iki siol dar lankau.
Tas yr karma... :peace:
Per tuos metelius teko susipazinti su nemazai zmoniu, lankiusiu ar vis dar belankanciu vienokius ar kitokius uzsiemus (Judo, TKD, karate, Aikido, Krav Maga, kikboxing) ir kas labiausiai istrigo i atminti tai musu (karatistu) ir TKD atstovu atsiliepimai apie vienas kita. Siaip dar vienas labai svarbus dalykas, kuri privalau pamineti tai yra jog TKD cia yra daug daug kartu populiaresne nei karate ar siaip koks kitas kovinis dalykas, taigi mananciu, jog "tikrai ismanau" viska apie karate ir kitus kovos menus yra tikrai daug.
TKD visur yra populiaresnė, daugeliu atvejų jau ir lenkia dziudo (aš net nekalbu apie bendrą skaičių užsiimančių - vien abi Korėjas priskaičiuokit...
).
Juk tai - olimpinis sportas, daugelyje valstybių papildomai remiamas. Prieš kokį dešimtmetį Ispanija į TKD investuodavo apie 1-3 mln. USD, jei neklystu.
(arba kažką Tomas Lagūnavičius man ir Pūgžliui priskiedė!...
) Iš čia ir rezultatai: Europoje ir Barselonos Olimpiadoje ispanai visus užgožė... :shock:
Dabar kiek reikalai pagerėjo kitiems, nes ispanams - “manjana“...
Ir kokios gi buna nuotaikos kam nors bekalbant pasakius jog lankau karate? TKD geriau!!! Klausiu kodel ir niekada negaunu tiesaus atsakymo arba bent jau tokio, kuris mane patenkintu.
Ne-a... tau nereikėjo šitos temos pradėti... tik ne su manimi... tik ne ten, kur mano akys ją pamatys...
![:-]](http://www.fightclub.lt/forum/Smileys/default/zvengia.gif "Labai juokinga")
Oi, prisiprašysi!...
Viskas ka gaunu buna: ai tai pas mus TKD daugiau spyriu ir kalba tuo baigiasi, kad ir kaip noreciau padiskutuoti tokiu klausimu, kaip kad: o kas jei ziema, salta nezmoniskai, tu prisirienges irgi nezmoniskai ir priedo dar slidu?
Tokiu atveju ir iš keri-waza tokia pati nauda, nepastebi?...
Kita vertus, geri TKDistai - ir ant ledo tau į galvą suktuką įvažiuos. Kodėl? Todėl, kad jiems tuo atveju nereiks paviršiaus - nepriklausomai nuo to, ar jis slidus, ar šiurkštus, ar dar koks nors...
Esmė tame, kad TKD ne šiaip spyrių daugiau - jie yra VARIATYVESNI!
Bet čia palikime sportinę karate ir sportinę TKD nuošalyje, o pakalbėkime apie tradicines kojų technikas, įskaitant tradiciniais jau tapusius karate spyrius, atėjusius ir iš sporto - tai pirmoji pastaba, kad būtų aišku, apie ką kalbame...TKD yra tie, kurie yra ir karate, ir dar PAPILDOMAI kitokie jų variantai, atėję tiesiogiai iš taekyono, tarkime (beje, apie rankų technikos platumą, lyginant su karate, pasakyčiau tą patį!
).
Tai, kad karateka, pagal jo kanonus, stengsis pastatyti Mažino liniją, TKDoinui tas nei motais, nes jis pravažiuos su “Riomerio tankų blickrygu“...
Aš čia gal per vaizdžiai pasakiau, bet TKD nebūtina “įsišaknyti“ į gruntą, kaip to reikia karate (ypač Shotokan) propaguojamam stabilumui. Geras TKDistas, kai dirba, atrodo, lyg pakabintas ore ir besimakaluodamas 4 galūnėmis, kad net susidaro įspūdis, jog jam gravitacija neveikia, nes kojos neatlieka atramų funkcijų (žr. karate “stoikių“ įvairumą). Atlieka - bet ne taip akivaizdžiai, todėl iš šalies ir nekrenta į akis...
Antra, tai spyriai irgi
greičiau eina tokiose situacijose žemame lygyje - nebūtina spirti į makaulę, jei esi su vatinėmis kelnėmis. Tiesa, Šiaurėje kariuomenėje mes sparinguodavome su vatinukais (“fufaikėmis“), ausinėmis kepurėmis (“ušankomis“), vatinėmis kelnėmis (“vatufkėmis“), žieminėmis pirštinėmis (kumštinėmis). Ir labai smagus reginys būdavo!...
Arba: o kas jei viskas vyksta patalpose, kur vietos vos paciam pajudeti uztenka, o kalbos apie visokius "virtakus" ar dar ten kokias grozybes kojomis isvis negali buti.
Taigi tam yra kita technika: tiek karatiūgos, tiek TKDisto - kojos ir rankos tai to paties ilgio...
taigi taip ir vaikstau sau it muse kandes.
Paguosiu: TKD (Moodukwan) Choi Hon Hi kūrė pagal Shotokan pavyzdį...
Nesiparink!...
Kalbant apie antraja puse - karatistus, tai is ju tenka isgirsti tik tai, kad TKD nieko gero.
Kiekvienas maumas savo pelkę giria...
Pirmas dalykas, kuris uzkliuna visiems karatistams pas mus tai butent dirzai. Ta prasme, kad TKD labai greitai ir lengvai gauna juoda. Aisku, jog spalva nieko nereiskia - svarbu ka tu gali, na bet vistiek uz nieka juk ju tikrai niekas nedalina. Siaip sitas dalykas del dirzu daznaiusiai, gal netgi visada iseina is karatistu, kuriem iki tokios pat spalvos tai dar labai labai toli, sakyciau galbut tai kazkokia pavydo kibirkstele, nes sakykit ka norit, bet juodas dirzas jau vistiek reiskia sioki toki pripazinima, aisku jei jis tikrai apsigintas pacio, o ne nusipirktas kur nete 
man paciam kartais irgi kyla toks "lengvesnis" pavydas, nors pats turiu II kyu ir sau jau irodziau kazka.
JOKS diržas nesuteikia didesnės ar mažesnės “kompetencijos“ apsiginti!...
Tai tik techninio meistriškumo, reikalavimų ir lojalumo konkrečioje mokykloje pripažinimo parodymo lygis. IR NIEKO DAUGIAU!
Karate jų, iki Budokano sukūrimo ir privaloma tvarka įvedimo nurodymu iš viršaus (ketvirtas praeito amžiaus dešimtmetis), iš viso nebuvo: kiekvienas dojo ir taip žinojo, kuris čia sensei, kuris čia sempai, kuris šiaip otagai, o kuris kohai (“dūchas“). Nes karate dar buvo labai prokinietiška. Kinai ir dabar be to apsieina, nepaisant kai kurių savarankiškų ar privačių organizacijų, kurios ne sudaro išimtis, o tik patvirtina šį teiginį.
Antra, TKD juodas diržas, pagal pradinę koncepciją, buvo sugalvotas žmogui, kuris apsigina TKD veiksmais nuo nieko nemokančio vienodo fizinio pajėgumo piliečio. O vystant TKD-WTF vien dėl masiškumo ir patrauklumo (kainų ir nuolaidų akcija supermarkete!
), 1 kup buvo prilygintas pradžioje 1 danui pagal formalius techninius reikalavimus (dėl ko Lietuvos TKD vadai labai įsižeidė ant manęs, pašaliečio, JAU atitinkančio reikalavimus, neskaitant papildomų mano “navarotų“ - tad nenuostabu, kad buvau grubiai padarytas PNG), ir tik dabar Kukkiwone susigriebta kovoti su šia infliacija.
O karate (okinavietiška, turiu omeny!!!) visada tradiciškai buvo skirta kovai prieš kelis užpuolikus, kurie, tarp kitko, irgi tokio paties “buitinio lygio“ buvo, kaip ir TKD atveju (ar gal jūs dar tikite pasakaitėmis apie basakulnius karatistus iš bambukinių džiunglių pogrindžio, spardančius piktuosius samurajus, ginkluotus metrinėmis “britvomis“?...
).
Tačiau karate irgi infliacija juodą diržą palietė, ypač dėka japoniškos karate spaudimo, ir jie 1-3 daną nužemino tik iki dojo sempai lygio (kas buvo rudas anksčiau). Kitaip tariant, shihan licencija vienur (Goju-ryu, kaip solidžioje kontoroje) išduodama tik po PAPILDOMŲ egzaminų nuo 4 dano, o kitur - nuo 6-7 dano “padefaultu“, jei buvai pakankamai finansiškai lojalus (kaip kokioje Kyokushinkai)...
Na, o trečia, kaip pateikė pavyzdį Pūgžlys: jo vieno kolegos mokytojo judo-dojo Korėjoje tik pats sensėjus su juodu vaikšto - ir labai daug rudų diržų, galinčių suriesti į ožio ragą bet kurį kodokaninį 6 daną...
Taip kad nuo vietinio “dievo“ požiūrio ta specifika priklauso...
Bet neigiamu atsiliepimu tenka ir jau is pazengusiuju puses kartais isgirsti. Karta klausiu Misos (serbas, vienas is treneriu) kodel TKD tiek daug su juodais? Sako: o kada nors treniruotes ju stebejai??? Aisku ten jo nuomone pasake intonacija. Bet iskart pripazino, jog vienas dalykas tikrai geriau nei pas mus tai butent prasitampymai ir darbas kojomis.
Kaip aš sakau: “TKD - tai svarbu, kad būtų vis ne kaip karate“...
Marketinge tai vadinasi pozicionavimu (tik ką kaip tik baigiau konsultuoti ta tema, tai ant liežuvio galo..
).
Kitas variantas - savaitgalio seminaras su vienu 5 dan treneriu. Paskutine diena, paskutine treniruote, ejom kazkokias kombinacijas, aisku jau visi pavarge po viso savaitgalio, technikos daromos jau tik kad daryti, taiskyklingumo ar dar ten kazko nelabai jau kam rupejo ten ziureti, ta prasme rupet tai aisku rupejo, tik kad jegu nebebuvo. Treneris pamate jog vos ne visi ten "vaflius" daro ir sako: nagi nagi susiimam gal kaip nors, jums cia ne TKD!
Jo, pas japonus - kaip ir pas vokiečius: Ordnung ist Ordnung!
Tvarka bus!...
TKD iš tikro vien dėl masiškumo į kai kuriuos dalykus pradėta žiūrėti pro pirštus. Nes SPORTE to nereikia!... :?
Taigi, kokia jusu nuomone jei tokia turit, del situ dvieju dalyku? Butu idomu isgirsti.
Nėra blogo kovos meno - yra tik ne laiku ir ne vietoje... Hamletas, berods, taip pasakė...
