Ne, ne iš karto, palaipsniui, diena iš dienos. Kiekvieną dieną vis kažką naujo turi sužinot, kitaip diena veltui nuėjo. 
Pritariu
Ir mano nuomone tas sužinojimas kuo toliau, tuo labiau turi eiti mokinio iniciatyva ir pastangomis, o ne iš instruktoriaus instrukcijų ir pateiktų atsakymų. Apibendrinus galima pasakyti, jog instruktoriaus darbas yra padaryti taip, kad mokiniui instruktoriaus nebereiktų

Turi didėti paties mokinio indėlis į savo tobulėjimo procesą

Kaip kažkas sakė "pasigendu stropumo ruošiant namų darbus"...

Pamiršti - rašykis. Sudėtinga - dirbk papildomai. Nesigavo technika treniruotėje - tai apmąstyk namie kodėl ir padaryk viską, kad kitą treniruotę gautųsi

Nesupratai ką instruktorius pasakė - paklausk

Nespėjai pamatyti - paprašyk kad dar sykį parodytų

Galų gale, Internetas pilnas informacijos... Užtenka to "atėjau kaip į kirpyklą" požiūrio
Individai, kurie tas pačias klaidas daro vėl ir vėl, mane "užknisa juodai". Užknisa ir tie, kurie užmiega ant laikinų laurų ir netobulėja tol, kol negauna malkų. O labiausiai užknisa tie, kurie ateina į treniruotę ir dirba taip, tarsi prieš tai buvusių treniruočių niekada ir nebuvo...
Rodos, ir prakaitavo žmonės, ir jiems gavosi, o kitą treniruotę - kaip iššluota. Nenaujokai, o smegeninėje švaru. Naujam įgūdžiui suformuoti juk vienos treniruotės mažai. Vat ir gaunas, kol neprimeni - daro belenkaip, primeni - vėl viskas puikiai...
Ir čia reikalas ne tame, kad jiems anksti, bet tame, kad atsakomybė už savo žinias nukeliama kažkam kitam - kitas primins, kitas paaiškins, kitas parodys... Ne, kad pačiam pabandyt išsiaiškint. Jei nesigauna - vadinasi reikia daugiau treniruotis, ir viskas
"Per mažai dirbau šitą" - vat pasiteisinimas, ir net nekyla mintis, kad reikalas požiūryje... Atidumo ir sąmoningumo stoka...

Jei technikos reikėtų kaip oro ar vandens, tai būtų kitaip...
