Dziudo taisyklės reikalauja didesnio aktyvumo, jei imtyninkai tik stovi įsirėžę, gauna įspėjimą. Sambo to nėra, todėl imtyninkai naudodami paėmimus gali labai stipriai (nepatogiai) suvaržyti priešininką, po ko labai nedaug trūksta iki nukritimo. Grubiai tariant, dziudo daugiau dinamiškas, sambo statiškas. Bet abu požymiai turi savo privalumus. Tų skirtumų galima išvardinti ir daugiau, bet negali sakyti, kad viena ar kita šaka pranašesnė. Dažniausia būna taip, kad grynas sambistas pralošia silpnesniam dziudoistui per dziudo varžybas, ir atvirkščiai. Bet čia lemia taisyklių niuansai. Nors išimčių būna visur.
Man asmeniškai labiau patinka dziudo, bet sambo taisyklėse, mano galva, yra didelis pliusas, kad gryną pergalę duoda tik už labai gražų (didelė amplitudė, vienas krinta ant nugaros, kitas lieka stovėti ant kojų) metimą, dziudo "Ipon'us" duoda lengviau...
Jei nagrinėti ne sportinį, o taikomąjį variantą, tai skirtumai turbūt išnyksta. Nes galioja taisyklė "viskas gerai, kas veikia".
