Fuczian Baltosios Gervės Kung Fu

[Reach]

Fuczian Baltosios Gervės Kung Fu – tai vienas seniausių ir žymiausių Kinų kovos menų. Ši sistema padarė didelę įtaką Okinavos Karate Do vystymuisi. Jos pagrindą sudaro 8 principai: prarijimas, išspjovimas, iškilimas, grimzdimas, šokimas, pakėlimas, išsiveržimas, atšokimas. Jie pasireiškia kaip vidinė arba išorinė jėga, kuri išvystoma stovėsenos, kūno judesių, atsipalaidavimo, kvėpavimo ir mentalinio susikaupimo harmonizavimo pagalba. 

Istorija

Senovinę Fuczian Baltosios Gervės Kung Fu sistemą sukūrė moteris vardu Fang Či-Niang iš Fuczian provincijos Kinijoje. Legendoje sakoma, kad vieną dieną, kai Fang plovė drabužius ant upės kranto, aplink ją smalsiai ėmė sukinėtis baltoji gervė. Fang pabandė nubaidyti ją lazda, tačiau didelei jos nuostabai, gervė nepasitraukė ir be didelių pastangų nukreipė visus lazdos kirčius. Sekančią dieną gervė vėl pasirodė ir pasikartojo ta pati scena. Fang tėvas Wei-Shi buvo Šaolino Kung Fu meistras, kuris, slapstydamasis nuo Manču valdžios persekiojimo, pabėgo į Fučžou. Jis mokė Fang kovos menų nuo pat vaikystės. Fang suprato gervės kovinių judesių reikšmingumą ir ėmė naudoti juos savo treniruočių sistemoje. Ji pastebėjo, kad, atakuojama baltoji gervė instinktyviai išvengdavo prieš ją nukreiptos atakos ir tuomet, kontratakuodama smogdavo savo priešininkui. Ilgą laiką analizuodama ir treniruodamasi, Fang pagaliau perprato baltosios gervės gynybinius judesius. Jų pagrindas buvo “kietumo ir minkštumo principas”, pasidavimas jėgai. Ji suprato, kad jėgą reikia atremti lankstumu ir atvirkščiai; kad visi kūno judesiai, įskaitant ir išsisukimo manevrus, turi būti valdomi teisingu kvėpavimu. Baltosios Gervės strategija panaši gluosnio šaką, pučiamą stipraus vėjo. Ji pasiduoda vėjo jėgai, bet kai vėjas nurimsta, šaka savaimingai atšoka atgal į savo pradinę vietą. Fuczian Baltoji Gervė yra ne tik efektyvi kovos sistema; ji, treniruodama stovėseną, atsipalaidavimą, kvėpavimą ir proto-kūno vienybę, stiprina sveikatą.

Bėgant laikui išsivystė keturi pagrindiniai Baltosios Gervės stiliai: Klykianti Gervė, Skrendanti Gervė, Valganti Gervė ir Mieganti Gervė. Visi kartu jie sudaro Fuczian Baltosios Gervės Sistemą.

Žymiausi meistrai

Xie Zhong Xiang

Žymiausias Baltosios Gervės meistras XX amžiuje, tapęs Klykiančios Gervės pirmosios kartos meistru. Tarp jo mokinių – Huang Sheng Shyan (Wee Kee Jin mokytojas) ir Kanryo Higašiona, Godžiu Ryu Karate Do įkūrėjo Čiodžun Mijagi mokytojas.

Huang Sheng Shyan

Jis mokėsi Baltosios Gervės tiesiogiai pas Xie Zhong Xiang nuo 14 m. Po  keleto metų Xie Zhong Xiang išsiuntė jį 2 metus mokytis ir gyventi pas savo vyriausią mokinį Ch’en  Shi Ting.

Vėliau jis mokėsi pas kitą žymų Baltosios Gervės meistrą P’an Ch’un-Nien, kuris jį taip pat išmokė augalų medicinos ir pažadino Huang susidomėjimą kitais Kinų Kovos Menais.

Persikėlęs į Šanchajų, jis pirmą kartą pradėjo mokyti Baltosios Gervės. 1934 m. P’an Ch’un-Nien kvietimu jis grįžo į gimtąjį kaimą dalyvauti apygardos turnyre. Huang Sheng Shyan ne tik įtikinamai laimėjo turnyrą, bet ir pateko į provincijų finalą. Čia jis užėmė antrą vietą, nusileidęs tik Chang Jih-Chang’ui, su kuriuo parengtinėse varžybose kovojo lygiomis, nors vėliau Huang jį buvo pasiuntęs į nokdauną.

Dėl jauno amžiaus ir sėkmės Fuczian provincijoje Huang praminė “Jaunuoju Didvyriu”. Vėliau jis suvaidino aktyvų vaidmenį kare su Japonija. Savo pripažintų kovinių sugebėjimų dėka jis greitai užsitarnavo pulkininko laipsnį.

Po Komunistinio perversmo Kinijoje, Meistras Huang emigravo į Taivanį. Čia jis susitiko žymų Taičičiuan meistrą Chen Man-Ching ir tapo jo mokiniu. Jis pašventė Cheng’ui ir jo Menui septynis metus, o po to, 1958 m. persikėlė į Singapūrą.

Nors Meistras Huang Sheng Shyan savo mokyklose Pietryčių Azijoje (Malaizijoje ir Singapūre) iki pat mirties 1992 m. daugiausia propagavo Taičičiuan, tačiau savo artimiausiems mokiniams perdavė ir Baltosios Gervės Meną.

Wee Kee Jin

Šis meistras, turintis daugiau nei 30 metų kovos menų patirties, gyveno ir mokėsi pas Meistrą  Huang 1983-88 m. Jis buvo vienas iš keleto artimiausių mokinių, kuriuos pats Meistras Huang išmokė visas keturias Baltosios Gervės formas. Wee Kee Jin – žymus ne tik Baltosios Gervės, bet ir Yang stiliaus Taičičiuan Meistras. Šiuo metu, pildydamas savo Mokytojo prašymą, jis moko Baltosios Gervės Meno Australijoje, Azijoje ir Europoje.

[Lapinas]

Pasakos pries miga:)

Mano manymu, teisingumo dėlei, reiktų pasakyti, kad tai tik legenda, be to čia kalbama tokiu tonu lyg Bai he quan (liet. Bai he ciuan) – „Baltosios gervės stilius“ (ir net dar siauriau - tik Fudzianio (kin. Fujian) baltoji gervė!) yra visko proprotėvis. Tačiau Bai he quan yra tik vienas vėlyvų He quan (kin. He ciuan – gervės kimštis) variantų, o ne kaip čia bandoma įtikinėti supersenas šaknis turinti kovos technika. Tai rodo ir tradiciškai įpintas pasakojimas apie ne va Šaolinio vienuolius.

Visų pirma žymiausias ir kompetentingiausias kinų kovos menų istorikas Tan Hao (liet. Tan Hao) (1897-1959). jau senokai yra įrodęs, kad jokio pietų Šaolinio vienuolyno niekada nebuvo. Tiksliau buvo keletas vienuolynu tokiu pavadinimu Kinijos pietuose, tik jie neturėjo jokio ryšio su Sung Šanio (kin. Song shan) kalnų vienuolynu ir juose niekas neužsiiminėjo kovų menais. Tokios istorijos gimė tik XVIII – XIX a.

Žymiausiais pietietiško wushu istorikas yra Lin De Žunas. Jis vadovauja ir „Putianio apskrities Pietų Šaolynio tyrimų bendrijai“. Ją sudaro istorikai, archeologai bei žymūs wushu ekspertai. Penkių metų darbas iki šiol nedavė jokių rezultatų. Lin De Žuno ataskaitoje rašoma, jog tyrimų grupė (surinkusi visus įmanomus šaltinius ( o jų išlikę be galo daug) ir atlikusi archeologinius kasinėjimus) neaptiko jokių įrodymų, kad toks vienuolynas kaip mes įsivaizduojame kada nors būtų egzistavęs. Jis ir kiti komisijos nariai patvirtino (dar Tan Hao padarytą išvadą), kad visi surinkti faktai rodo, jog visi egzistuojantys šaltiniai perpasakoja vieno XIX a. romano turinį, kiek pridėdami nuo savęs.  Romano pavadinimas „Nauja genijaus biografija iš Qing dinastijos, kuri valdys 10 000 metų“ (10 000 metų – kinai vartoja nusakyti amžinybei). Tan Hao tvirtina, jog jis buvo išleistas tik 1893 m, tačiau iki šių dienų pirmasis leidimas neišliko, žinomi tik vėlesni. Tarp kitko, būtent šiame romane pirmą kartą atsirado personažas kurį mes taip dažnai matome Honkongo kino filmuose – paslaptingasis daosistas prisidėjęs prie Šaolinio sunaikinimo – Bai Mei (vardas tiksliai apibūdina jo išvaizdą Baltasis antakis:) O mes gi jį paskutinį kartą matėme Antroje „Kill Bill“ dalyje, kur jį vaidina žymus aktorius ir Hun jia quan (piet. Hun gar kuen) stiliaus atstovas Gordonas Liu (kin. Liu Jia Hui, piet. kin Lau Kar Fai))  Be abejo Putianio aktyvistai savo ruožtu viską neigia ir toliau desperatiškai kovoja už teisę vadintis „pietietiško wushu sostine“. Beje juos karštai palaiko ir egzotikos ištroškę pagrinde Bai he quan pasekėjai vakaruose. Panaši padėtis ir su Yong Chun (Wing Chun) stiliaus atstovais, kurie dantimis įsikabino į pietų Šaolinio legendą, o dauguma net nesivargina ir išis viską kildina iš Sung Šanio Šaolinio, Henanio provincijoje:) Deja nei Sung Šanio nei Fudzinio apylinkėse nerasta viduramžiško oro uosto, kuriuo vienuoliai periodiškai skraidydavo iš pietų į šiaurę. Pirmasis Kinijos imperatorius sugebėjo per savo gyvenimą atlikti tik vieną didelę inspekcinę kelionę, jos metu ir mirė:) Žodžiu čia jums ne cigarečių nulėkti į kioską:) Toks teiginys tolygus pasakojimams, kad Jėzus Kristus trisdešimt metų pratarčialino Tibete ar ten dar biesas žino kur.

Taigi, tai kas tas he quan ir iš kur jis atsirado?

Visų pirma nieko neužsimenate apie populiariausią stiliaus įkūrėją – Bai Yuang Feng. Tačiau šiuolaikiniai wushu istorijos tyrinėtojai senokai įrodė, kad legenda apie Bai Yung Fengą yra iškraipyta. Pasak šaltinių Bai Yong Fengas buvo sukūręs ne penkių žvėrių stilių – wu xing quan (liet. vu sing ciuan), o „penkių laiptų stilių“, o atskirų laiptų sutapatinimas su gyvūnais įvyko gerokai vėliau.

O gi pasakojimas apie moteriške yra aiškus Yong Chun stiliaus šablonas užmautas ant Fujianio gervės. Tai identiška istorija panaudota du kartus. Tikėtina, kad viena galėjo pagimdyti kitą.

Iš tiesų gervės stilius, kaip ir daugelis xiang xing quan (liet. siang sing ciuan - mėgdžiojančių stilių) nėra labai senas, tačiau pirmieji gervės stiliai atsirado ne pietuose, o šiaurėje. Beje, yra ne tik kiniškas gervės stilius bet ir tibetietiškas. Kartais jį bandoma sutapatinti su Lama quan (lamos kumštis) stiliumi, bet visgi panašu, kad tai yra atskiri stiliai. Skirtingai nuo pietietiškų stilių, skirtų artimai kovai, šiaurietiški gervės stiliai sukurti tolimai kovai. Daug plačių mostų ir pan. Kas ir laikoma gervės ypatumu. Tiesa šiandien šiaurėje gervės stiliai laikomi retenybe.

Pietuose laikui bėgant (legenda nurodo pietuose gervės stilių atsirandant anskčiausiai XVII a., o realiai galime kalbėti tik apie XIX a.) išsivystė keturi panašūs Bai he quan stiliai (zun he quan,  min he quan, fei he quan ir shi he quan), o ne vienas visus apimantis stilius. Nors jie ir yra artimi vienas kitam, tačiau turi ir nemažai skirtumų. Manoma, kad pietietiškas gervės stilius neturi jokio ryšio su šiaurės Kinijos kovos menais. Tai gerokai vėlyvesnis kūrinys, tikriausiai išaugęs iš kokio nors pietietiško stiliaus ( ne būtinai su „žvėrišku“ pavadinimu:)).


„Manču“ yra mandžiūrų (šiaurės klajoklių) dinastija Qing (paskutinė kinų dinastija valdžiausi iki 1911 m.).

Jei rašote vardus ir pavadinimus standartine kinų kalba ir „pin yinu“ tai geriau nemiksuoti su pietietiškais dialektais ir transkripcijom nes gaunasi marmeladas koks tai marmeladas

Tiesa ir įtakojo Bai he quan ne karate do, o Okinava te, t.y. Okinavos kiniškų kovos sistemų interpretaciją.   

[pataisomas optimistas]

žiauru

[Magus]

Na joooo. Smagu, kad gal žmogus išmano, bet ką norėjei pasakyt jei trumpiau ? Gervės stilius yra ne gervės ar ne iš Šaolinio ar... ? 

[pitbull:)]

Na joooo. Smagu, kad gal žmogus išmano, bet ką norėjei pasakyt jei trumpiau ? Gervės stilius yra ne gervės ar ne iš Šaolinio ar... ? 

Tu Reach posta paziurek .Zmogui kuris supranta tema,sunku toleruoti nesamones ar nezinojima.
Lapinas,aciu uz info. savo srities zinova visada malonu paskaityti   .

[Lapinas]

Dekui, kad nepuolate manes "talzyti" Pasakyti norejau, kad nera jokio reikalo perpasakoti honkongo kinu amerikieciam pripasakotu pavirsutinisku istoiju ir ju dar daug kartu perpasakotu kitiems vakarieciams.

Jei kam ydomu truputy kaip atrodo saiurietiskas tai va istrauka is kin. dokumentinio filmo apie he quan. Pabaigoje atlieka bichas taolu panasesni i siaurietiska gerve. 

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

[Reach]

Na, ten atrodo kaip šaulyne. Pažiurekit čia: Huang Sheng Shyan white crane.. As kalbejau apie sia mokykla.
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

[kensen]

Na, ten atrodo kaip šaulyne.

O kodėl "šaulyne" ? Kažkaip pirmą kartą matau tokią transkripciją, ir nori nenori tuoj patikėsiu, kad tai susiję su šauliais...

[Lapinas]

Aš čia ta tirada atvariau (kaip matau nesupratote) tik tam, kad nepradėtumėte pasakojimu nuo "vienas seniausiu ir žinomiausių ir kiečiausių ir pan.". Čia yra vienas vėlyviausių ir ganėtinai siaurai Pietų Kinijoje paplitusių kinų kovos menų stilių. Šaolinio vienuolynas čia nieko dėtas, kaip ir visokios ten damos. Reta moteris galėtų įvaldyti tokią „grubieną“ kaip Fujian Bai he. Moteris tokį stilių pritaikyti vargu ar galėtų. Po pirmo bandymo nulūžtu nagučiai o gal ir pirštukai:) Ar bent jau domėjotės kaip Bai he mokyklose atidirbinėjami vadinamieji „gunai“ (kin. gong) ? Tai absoliučiai pietietiškas kiniškas stilius „na pralom“. Be to Europoje ir JAV jį dažniausiai prastūminėja praktikuojantieji karate. O mišrainė nieko gero neduoda, be to neįmanoma būti kartu ir Okinava te ir Bai he meistru. Taip nebūna. Na nebent filmuose būna. Tam, kad perprasti formą bei principą ir juolab į tai įsigyventi  prireikia labai daug laiko. Tai vat jūsų vardinami kiniški vardai ir pavardės jums nieko nereiškia. Be to jūs labai nekorektiškai išmetate savo šaltinį. O gi pastarojo pavardė ne Changas ir ne Ly, o gi, kaip mes visi žinome, tokia pat kaip vieno ne va lietuvių kilmes personažo – maniako. Tik jums matyt kažkaip neegzotiškai ji skamba tai ir nutylėjote.

Kad domitės labai smagu, bet kad skleidžiate dezinformaciją negražu. Nu negi taip sunku kiek pasidomėti kas iš tikro yra tas Bai he? Juk šiais laikais turint galva ant pečių užteka tik geriau internete pasiknisti. 

[Brizas]

...O gi pasakojimas apie moteriške yra aiškus Yong Chun stiliaus šablonas užmautas ant Fujianio gervės. Tai identiška istorija panaudota du kartus. Tikėtina, kad viena galėjo pagimdyti kitą. ...

Labai tiketina, pvz. kad ir H.W.T.O aprangoje pavazduota emblema (ant kelnių) In Jan fone balta gervė su gyvate.