Senovėje sultonas, norėdamas išmokyti savo sūnus pasitikėjimo, darydavo vieną pratimą- paimdavo juos už ausų ir laikydavo. Vaikas instinktyviai , savo rankomis sugriebdavo tėvui už rankų ir laikydavosi,kad jam neskaudėtų...Tada tėvas liepdavo abiems kartu paleisti-jis vaiko ausis, o vaikas-jo rankas...Vaikas rankas paleisdavo, o tėvas ausis laikydavo...Moralė būdavo tokia- niekada niekuom netikėk, net labai artimu žmogumi...Tavo atveju- ar skanus tortas(šūdas) sužinosi tik pats paragavęs, o nepasitikėdamas kitų nuomone, kad ir kokia svarbi ji būtų...Žmogus, gimęs kariu, sakys- jog ten viskas gerai, varyk, nors ir sunku, bet verta...Kitas, netarnavęs ir matęs Rembo kelias dalis sakys- ten kieti bičai, bet ...Nevaryk, akis išdurs, miškuose sušalsi, arba i Afganus išveš...Ir toliau sėdės prie kompo "patarimus"dalindamas kitame skyriuje- kaip išsigydyti lūžusius kojų kaulus...Tarnauti- ir yra TARNAUTI, to niekada nereikia pamiršti...Paklausk Skeptiko, Jis tikrai duos daug, tikrai gerų žinių apie Kariuomenę...Bet Jo nuomonės neklausyk-fanatas, kokiu Tu, vargu ar tapsi...Va čia tai ir yra- galima klausti žinių apie TAI, bet ne nuomonės apie TAI.
