kelis kart jau perskaičiau apie tas užrištas akis ir kaip matau kiek neteisingai tą užrišimą traktuojat. Tame reklaminiame klipe, kur dirba su uždengtom akim, jie atlieka taip vadinama či sau sekciją, o tai yra bene tolygu katai porose, tik kur pagrindinis dėmesys skiriamas refleksų lavinimui per kontaktuojančių rankų jautrumą. Visi veiksmai yra abiem partneriam žinomi, tad akių uždengimas tam tikru būdu padeda perkelti dėmesi nuo vizualinio kontakto ir kontroles prie refleksų per rankų kontaktą. Kitose mokyklose siekiant panašių arba visai kitokių tikslų specialiai treniruotes daro tamsoje nerišant tų akių. Užrištos akys demonstracijoje tai tik reklaminis triukas, dažnai klaidinantis žiurovus.
Dėl organizacijų Dainiux tai labai nesiparink
vienokia ar kitokia politika neišvengiama kai eini į mases. Va sakai ruošies ir tu atsidaryti klubą - žiū po kelių metų tavo metodika ir požiūris pritrauks mases pasekejų, tada norom nenorom steigsi kelis jau klubus kuriuos apjungsi po kažkokios organizacijos vėliava.
Sutinku su Pitbull dėl kojų - vinčune tai viena iš didesnių problemų ir čia įžvelgiu kelis niuansus:
- problema metodikoje, kai pradiniuose etapuose WT(Ch) organizacijose užsiciklina ties ~dvejais-trijais judėjimo būdais (nenorint apkraut naujokų) ilgainiui dėmesį perkeldami į rankas ir galiausiai vėlesniuose etapuose nesuteikia didelio dėmesio judėjimui ir jo platesniam atidirbimui tenka fragmentinis darbas.
- problema kad pačio stiliaus idėja ir pagrindinis dėmesys yra vidutinė ir artima kovos distancija, kur vėlgi ilgainiui vien tik apie ją galvojant pamirštama apie treniravimosi būdus pirmiausia mokytis įeiti ir išeiti iš jos. Plius po Yp Man reformos (stiliaus apkarpymo) pasiliko gan nedauk pačios judėjimo technikos.
- problema kai kojų darbas, tiksliau tai įvairesni smūgiai bei "lipnių kojų" darbas organizacijose kažkodėl pateikiami aukštuose "lygiuose" ~nuo 1 meistro lygio
+ problema kad nors dr. L.Ting ir rašo savo knygose, kad aukštesniuose lygiuose reiktų mokytis dirbti ir kitų stilių technikos (tame tarme ir kojų), bet apie tai adeptai užmiršta per tas visas či sao sekcijas... plius susidarė manau požiūris, kad kviestis kitų sistemų kovotojus pamėginti yra prestižo reikalas, na o patiems pas juos nueiti kažkaip kojos neneša, nes matai ir savam darže yra ką veikti plius "nelygis" kitam klube meistrui stoti į gretas kartu su pradinukais
P.S. Pitbull su tavo judėjimo įpatumais dauk kam būt sunku konkuruoti, bent tai esu girdėjęs iš patikimų šaltiniu
