Tikrai zinau, kad priesh kokius 10-15 metu Vilniuje per kikbokso varzybas zuvo vienas ish zymesniu Vilniaus kikboksininku... Bet tai neesme, kazkaip pradedam nukripineti nuo temos... 
Matai, kalbant apie Fudokan varžybas, asmeniškai pažįstu žmogų, kuriam nunešė pusę kaukolės, reikėjo iš gabaliukų dėliot, žinau atvejį, šių metų pasaulio čempionate sulaužė žmogui kaklą, jis liko invalidu, ko gero, visam gyvenimui, dar nesulaukęs aštuoniolikos, (iš čia ir kalbos apie smūgius į Adomo obuolį - ten tai vyko realiai), žinau, kai per treniruotę chebrantui išnešė žandikaulį paprasčiausiu kiek nesukontroliuotu spyriu, ir t. t. ir pan. Ir kas? Ar tai siekiamybė? Iš mano varpinės žiūrint - tai nelaimingi atsitikimai, kuriuose nėra jokio teigiamumo.
Ką jie šiuo atveju turėtų įrodyti?
Tas, kuriam nunešė kaukolę, treniruojasi ir dirba ir dalyvauja varžybose toliau, į krūmus nedėjo. Tas, kuriam sulaužė šonkaulius per varžybas, kaip matėte laiko 4 dano egzą ir nedėjo į krūmus nei po minėtos traumos, nei po kitų, nes kažkaip, priešingai nei Nialas, negalvojo, jog lanko baletą...
Ar tai ką nors įrodo? Man tai nieko. Kaip ir vargšiuko žūtis per kikboksą ar dar kokios traumos kitose varžybose...
Neužsiimkim idiotizmais.
Nialą neša jaunystės sparnai, žmogus nuoširdžiai įsitikinęs, kad vienintelis realus užsiėmimas gyvenime yra gatvė ir MMA, okay. Bet tai nepradeda reikšti, kad visi kovos menai turėtų susidėlioti pagal gatvės ir MMA taisykles vien todėl, kad Nialui, matote, taip būtų gražiau ir įtikinamiau...
P. S.
Nialai, neatrodo, kad paprasčiausiai nemandagu ir kvailoka gal netgi šnekėtis su žmogumi ir sakyti, kad AŠ VIS TIEK TAVĘS NEKLAUSAU (šiuo atveju neskaitau), ir turiu savo nuomonę, kurios neišmuši... Kam tada išvis "imituoti" diskusiją? O paskui jaustis vargšeliu, kurį KAŽKODĖL išvadino žudiku ir neteisingai suprato?