aisku tradicijos gal ir idomu. bet jei norint lavint kovinius igudzius kartu, tai siulyciau vistik daryt galvos aukstyje. juk smugiuoji kovoje dazniausiai i galva, tai taip ir treniruotis daugiau reiktu 
na čia nesutikčiau - su makivara treniruoji patį smugį, kad pajaustum pasipreišinimą smūgio metu ir taip grūdintum netik rankas bei visą techniką bendrai.
O taikymąsi treniruoji jau sparingo metu

nes na pvz, mano ūgis - 1,70 m, o jei oponentas kokio 1,80 ir daugiau, tai į galvą aš jam tikrai netaikysiu.
Pirma kojas ir pilvą (pageidautina saulės rezginį) atvelėsiu, o kai atsiguls ar susilenks ir prie galvos prieisim.
O ir po to, kokia nauda iš tokio treniravimosi, aš juk neesu 100% garantuotas kad visi mano oponentai bus 1,80 m ir aukštesni

Taip, kad pradžiai pagal tradicinę treniravimo metodiką ne veltui smūgiai pirma daromi į įsivaizduojamą priešą, tada į maišą, makivarą ir tik tada jau į realų žmogų sparingo ar randori metu.
Viskas su mintim ir apgalvotai.