O kodėl negalima pasirinkt dviejų punktų..?

Šiaip pradėjau sportuot, nes buvo geras laisvalaikio praleidimo būdas, vėliau pagalvojau, kad apsigint šiekt tiek išmokstu

., taip pat patiko ir kompanija..
Iš viso to, supratau, kad per savo sportą, kyokushiną, pati pradėjau LABAI keistis, keistėsi mąstymas, keitėsi filosofija, pajutau, kad "įlipau į savo vėžias". Pradėjau pajust dvasinę ramybę, treniruotės man kažkokia atgaiva :joy: . O dabar..jaučiu, kad pradedu treniruotis dėl rezultatų, dėl gerų rezultatų, dėl pačių geriausių rezultatų:D.. Ir vis dėlto, tai man patinka, stiprėju dvasiškai, psichologiškai, fiziškai ir dar visaip, kaip tik įmanoma. Įrodau sau, kad aš galiu. Galiu įveikt save, savo ydas. Žinau, kad visa tai man į naudą. Kaupiu ne pergales, o tu pergalių PATIRTĮ.