Siaip galima tokiais klausimais ir googles paklausinet
Straipsnis is sveikaszmogus.lt
Kodėl kartais skausmingai susitraukia raumenys?Žmogaus kūnas sudarytas iš įvairių raumenų grupių, todėl, judinant vieną kūno dalį, dalyvauja kelios raumenų grupės. Tačiau kartais raumenys susitraukia nevalingai ir skausmingai. Nevalingi raumenų susitraukimai ir vadinami raumenų spazmais arba mėšlungiu. Tai ne tik nemaloni būsena, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko. Apie mėšlungio priežastis, apie tai, kaip elgtis ištikus mėšlungiui bei mėšlungio profilaktikos priemones sutiko papasakoti UAB „Neuromeda“ gydytoja Zita Alseikienė.
Raumenų mėšlungis yra sąmoningai nevaldomas ir gali laikinai sutrikdyti bet kokią aktyvią veiklą.
Dažniausia raumens mėšlungio lokalizacija – kojų raumenys ir būtent blauzdos raumenų grupė, tačiau gali kilti bet kurio kūno raumens spazmas.
Kodėl kartais raumenis sutraukia mėšlungis?
Raumenų funkcijos suderintos taip, kad kai vieni raumenys susitraukia, kiti atsipalaiduoja, ir atvirkščiai. Už tai, kad raumenys dirbtų darniai ir atliktų savo funkcijas, atsakinga nervų sistema, o raumenis deguonimi ir maisto medžiagomis aprūpina pro juos pratekantis kraujas. Kai nervinis impulsas pasiekia raumenis, jie susitraukia. Kadangi susitraukia iš karto ne visos raumenį sudarančios skaidulos, raumuo gali ilgai nepavargdamas dirbti. Tačiau kartais raumenys susitraukia nevalingai ir skausmingai.
Nevalingus raumenų susitraukimus skatina įvairios priežastys. Viena iš dažniausių to priežasčių yra mikroelementų (magnio, kalcio ir kt.), vitaminų (dažniausiai B grupės vitaminų, kurie pasižymi neurotropiniu poveikiu) raumenyse stoka. Mikroelementų trūkumą organizme lemia: dehidracija (ilgalaikis vėmimas, viduriavimas), elektrolitų balanso sutrikimas (nesaikingas kavos bei alkoholio vartojimas), gausus prakaitavimas, sutrikęs kalcio ir magnio pasisavinimas organizme, netinkama ar nesubalansuota mityba, patiriami stresai, nėštumas, kai besiformuojantys vaisiaus kaulai iš mamos organizmo pasisavina kalcį.
Kokią įtaką makroelementai daro raumenims?
Magnis žmogaus organizme būtinas perduodant informaciją nervinėmis skaidulomis bei visose organizmo ląstelėse vykstančiai energijos gamybai. Magnio kraujyje yra tik apie 1 proc., todėl jo trūkumo organizme negalima nustatyti atlikus įprastus gydymo įstaigose kraujo tyrimus. Greičiausiai apie tai galima spręsti iš būdingiausių simptomų: raumenų mėšlungio, nervingumo, nuovargio. Jo trūkumas gali pasireikšti apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, silpnumu, gali imti stingti, trūkčioti raumenys, traukti mėšlungis, atsirasti širdies ritmo sutrikimų ir kitų negalavimų.
Kalcis aktyviai dalyvauja nervinių impulsų perdavime raumenims ir priverčia juos visus vienu metu susitraukti ir atsipalaiduoti. Esant jo trūkumui, raumenys negali greitai atsipalaiduoti. Tuomet mėšlungis gali atsirasti net esant nedideliam fiziniam krūviui ar nepatogiai kūno padėčiai.
Ar yra kitų mėšlungio priežasčių?
Priežasčių, kaip jau buvo minėta, gali būti daug. Taip pat gali būti, jog priežastis yra ne viena, o kelios. Nervinė įtampa – viena iš jų, nes dieną turime savo emocijas valdyti, o vakare prislopinta įtampa ir nerimas primena apie save, siųsdami signalus į kojas, pėdas.
Nepatogi avalynė taip pat kartais priverčia raumenis susitraukti. Dažnai tai nutinka tuomet, kai dėvime basutes be jokio kulniuko ir jas reikia stipriai prilaikyti kojų pirštais. Taip pat nėra gerai ir avalynė su per aukštais kulniukais. Dažniausiai mėšlungis ištinka tokius batelius nusiavus – kai raumenys nespėja atsipalaiduoti. Todėl patariama rinktis tik patogią avalynę, o, jei darbe reikia aukštakulnių, – juos apsiauti tik darbo vietoje.
Dar reikia paminėti nuovargį, šaltį bei kalcio trūkumą. Norėdami išvengti kalcio trūkumo, valgykite produktų, kuriuose jo gausu: sūrio, riešutų, špinatų. Nors mėšlungis dažniau vargina šaltu oru, kai labiau atšąla kojos ir pablogėja kraujotaka, tačiau vasarą jis gali būti ypač pavojingas maudantis atvirame vandens telkinyje. Kai organizme trūksta magnio, sumažėja dirglumo slenkstis, todėl bet koks dirgiklis, pavyzdžiui, šaltas vanduo ar didesnis fizinis krūvis, gali sukelti raumenų mėšlungį.
Skysčių trūkumas, hormonų pusiausvyros sutrikimas, nepakankamas angliavandenių kiekis, esant intensyviems fiziniams krūviams, bei padidėjęs raumenų tonusas taip pat gali paskatinti mėšlungio atsiradimą.
Hormonų pusiausvyros sutrikimas vargina moteris antroje mėnesinių ciklo pusėje. Organizmas gamina daug prostaglandinų, kurių verčiama susitraukia gimda, o kartu ir kitos raumenų grupės. Dažniausiai taip nutinka iki mėnesinių likus 5–7 dienoms. Specialistai pataria tokiais atvejais vakarais pasimėgauti karšta vonia su aromatinėmis rozmarino žolelėmis – jos atnaujina hormonų pusiausvyrą.
Ar galima išvengti mėšlungio ir ką reikėtų daryti?
Norint išvengti raumenų mėšlungio, organizmas turi gauti pakankamai kalcio ir magnio. Jei šių elementų negaunama su maistu, reikėtų papildomai vartoti šių elementų turinčių maisto papildų ar kalcio ir magnio preparatų. Suaugęs žmogus per parą turėtų suvartoti apie 350 mg magnio ir apie 1000–1500 mg kalcio. Dėl to svarbiausia peržiūrėti savo valgiaraštį, į jį įtraukiant kuo daugiau šviežių arba džiovintų vaisių ir daržovių, gerti šviežių sulčių, o, norint apsaugoti organizmą nuo vandens trūkumo, reikia pakankamai gerti skysčių – arbatų, negazuoto mineralinio vandens.
Magnis – vienas būtiniausių makroelementų. Jis dalyvauja daugiau nei trijuose šimtuose biocheminių reakcijų, vykstančių organizme. Magnis padeda nepriekaištingai funkcionuoti nervų sistemai, raumenims, padeda kaulų sistemai išlikti tvirtai, stiprina imuninę sistemą, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir atlieka gausybę kitų funkcijų. Negaunant pakankamo kiekio magnio, gali sutrikti daugelio organizmo sistemų veikla.
Magnio yra gausu lapinėse daržovėse, šokolade, jūros gėrybėse. Tačiau, net ir gausiai valgant šių maisto produktų, ne visada užtikrinamas pakankamas organizmo aprūpinimas magniu. Tad norint apsisaugoti nuo mėšlungio, svarbiausia tinkamai maitintis, pakankamai judėti bei papildomai vartoti magnio bei kalcio preparatų. Norėdami išvengti kalcio trūkumo, valgykite produktų, kuriuose jo gausu: kieto sūrio, riešutų, špinatų. Taip pat galite vartoti papildomų kalcio preparatų.
Dehidracija ir elektrolitų balanso sutrikimai – tai dvi, dažnai tarpusavyje susijusios priežastys.
Gausiai prakaituojantys žmonės visada turėtų atsiminti, kad jiems svarbu pasiruošti didesniam fiziniam krūviui. Patartina išgerti apie 500–600 ml skysčių (tinka ir paprastas geriamasis, vėsus vanduo) per dvi valandas iki fizinio krūvio ir dar 200–300 ml 15 minučių prieš krūvį. Taip pat reikia gerti (gurkšnoti) ir fizinio krūvio metu (rekomenduojama apie 150 ml, kas 20–30 minučių. Reikia prisiminti, jog kava didina ir kalcio praradimą.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, svarbu nepamiršti, kad niekada negalima intensyviai sportuoti ar sunkiai fiziškai dirbti kitą dieną po išgertuvių. Alkoholio vartojimas sukelia ir elektrolitų disbalansą. Elektrolitų disbalansas – tai jau kita priežastis.
Jei vis dėlto atsiranda mėšlungis, ką tuo metu daryti?
Jei įmanoma, pirmiausia reikia stengtis ištempti pažeistą raumenų grupę. Pavyzdžiui, esant blauzdos raumenų spazmui (mėšlungiui), reikia aktyviai rankomis lenkti pėdos pirštus į save. Tai gali padaryti ir šalia esantis kitas žmogus, dažnai to pakanka, kad sutrauktas raumuo atsipalaiduotų. Taip pat tinka aktyvus pažeistos raumenų grupės masažas, ledo kompresas. Jei tai nepadeda, į pažeistą raumenų grupės sritį galima paviršutiniškai įdurti adata, tačiau dėl įvairių medicininių priežasčių tai nėra labai rekomenduotinas būdas.
