Grįžtant prie temos!
Visada sakau, kad galvokite apie pasekmes!

Taigi, tęsinys šios istorijos:
Praeitą savaitę susitikau tą tipą viešoje įstaigoje. Jis pasijautė labai nejaukiai, suvokęs, ką netikėtai mato prieš save (a, dar labai juokingai atrodė, kad jis tuomet sėdėjo ant tokio 10-15 cm aukščio suoliuko, o aš įvirtau į patalpą su savo 186 cm ūgiu ir skrybėle...

- kaip ir “iš aukšto“ gavosi iš mano pusės) ir bandė manęs atsiprašyti, tiesdamas ranką.
O bet tačiau kadangi aš rusiškai NIEKO nesuprantu, juolab, valstybinėse įstaigose privalu kalbėti VALSTYBINE kalba, tai akivaizdžiai ignoravau, dėl ko jis pasijautė tarp kitų, spėju, kiek pažemintas...
Manau, kad esu arogantiškas...
Kita vertus, jei bičas tuomet būtų gavęs į kepalą nepelnytai, vien tik už isterikavimą ir kad mums nagai niežėjo, be tikrai agresyvių ketinimų, tai aš taip gerai sutikęs jį nebesijausčiau... O dabar “kirminukas“ graužia jį, ne mane...

Kita vertus, persiklausiau dar kartą jo kaimynystėje gyvenančio savo kolegos: isteriko marti - lietuvė, gyvenanti su visa šeima ir kartu su jais viename bute. Tas kaip ir viską paaiškina...

Spėju, ir martelė tokia nenuolaidi lietuvė...
