Nesakyk "niekas", nes forume apstu
O kas perteikė tai kaip katorgą? Jei nesunku, numesk citatą. Regi atvejis nesiskaito beje.

Juk aš irgi nesakau, kad tai "vieta atsipalaiduoti ir praleisti laiką". Tačiau iš žodžio "darbas" kulto irgi nedaryčiau. Pas mus kažkoks toks požiūris, kad jei užsiėmimas nėra darbas, tai lengvabūdiška ir nerimta. O taip nėra
Aš nesakau kad užsiėmimas nėra rimta. Bet kovos menai nėra toks paprastas užsiėmimas, bent jau mano nuomone, tai gana specifiškas užsiėmimas. O tas specifiškas užsiėmimas reikalauja darbo.
Nes dažniausiai be rimto darbo arba su požiūriu "su laiku ateis ir rimtas darbas" gauname situaciją, kai žmogus tiki, kad dojo praleistas laikas yra tiesiogiai proporcingas jo sugebėjimams.
Vadinasi, viskas priklauso nuo žmogaus, o ne nuo instruktoriaus?
Tada be abejo: retas kuris ieško vietos, kur treniruotis būtų neįdomu 
Vėlgi - kovos menų treniruotės yra specifiškas užsiėmimas. Vėlgi, tai tik mano nuomonė.

Ir tas, kuris tikrai pasiliks dojo daugeliui metų, nekels tokios minties, kaip kad "gal smagesnis galėtų būti kovos meno studijavimas". Galim statyti pavyzdį su universitetu, mokykla, kaip tu ir padarei. Mano nuomone, geras mokytojas universitete ar mokykloje niekada nesuks pamokos/paskaitos taip, kad per ją būtų linksma, ten turi vyrauti tai, ką mes vadiname "gera darbine atmosfera". Turi būti malonu, bet tai turi būti malonus darbas. Kad ir koks sunkus jis bebūtų.
Pavyzdžiui, lauką kasti teko. Ir pasistengiau, kad ne tik džiaugčiausi rezultatu, bet ir procesas būtų įdomus. Ir dėl to nepastebėjau, kaip viską sukasiau. Tiesa, paskui dėl savijautos ilgai nenorėjau imt kastuvo į rankas 
O čia atsakymas, kodėl aikido neteikia tiek dėmesio fizo... Gi ten visi buvo ūkininkai... O ūkininkai patys žinot kiek jėgos turi dėl kasdienių darbų...
![Labai juokinga :-]](http://www.fightclub.lt/forum/Smileys/default/zvengia.gif)
Visgi, pradžioje skatinimas ir įdomumas turi eiti ir iš instruktoriaus bei jaustis pačioje mokyklos atmosferoje - MĖGAVIMASIS tuo, ką darai. Kitaip instruktorius yra ne savo vietoje... Teko girdėti "life is a journey, not a destination"...?
Bet kuo tas mėgavimasis vyksta? Tuo pačiu darbu! Tuo pačiu nuobodžiu darbu. Apskritai, tai terminą "nuobodus" reiktų keisti žodžiu "sunkus" arba "kupinas fizinių/mentalinių įššūkių", nes jau einam link nesusikalbėjimo.

Atsirenka tie, kurie turi kuo remtis - žinias, patirtį ir gali palyginti. Ne visada ir atrankos kriterijai tie patys - ne viskas yra vien juoda ir balta. Patį "teisingiausią" dalyką galima mokyti taip, kad nuo jo vers vemti. Juk puikiai tai žinai - mokykloj juk mokeis?
Geras dalykas, kuris mokomas blogai, yra ne mažesnis "briedas", nei blogas, mokomas gerai...
Palyginti šiais laikais gali bet kas. Google yra visagalis, kaip ir wikipedia. Bent kažkokių pagrindinių teorinių žinių tikrai gali gauti kiekvienas.
Blogai dėstomi dalykai - visai kas kita. Bet tai jau ne į temą. Nes jei įdėsi pakankamai darbo, tai ir ne pas patį geriausią mokytoją gali visai neblogai pramokti.
Mane kuo toliau, tuo labiau verčia vemti nuo visų čia esančių politikavimų ir tarpklubinių rietenų. Kartais ima atrodyti, jog kai kurie individai nuo to jaučia pasitenkinimą... Ir žinok kažkaip daros nebesvarbu, ar geras tas "besiriejantis" klubas, instruktorius, rezultatas, treniruotės, ar ne...
Tiek...
Žodį "politikavimas" vertėtų vartoti iš esmės atsargiau... O tarpklubinių rietenų pats nepastebiu. Gal tiesiog žiūrau pro pirštus į tai, nes man atvirai pasakius nerūpi.
Beje, kartais tokių "politikavimo" fobijų elementariai nesuprantu, nes kartą paklausus apie berods "Ar ne Bob ......(užkrito pavardė) yra Jundokan Goju Ryu kuratorius" buvo pastebėta, kad tai yra "politinės šiukšlės į kovos menų daržą, politikavimas" ir t.t. Asmeniškai, man tai kvepia kažkokiomis fobijomis.