Mes į mokinį žiūrime tik kaip į baltą lapą. Kuris nieko nesupranta, nieko neturi ir jį gali mulkinti bet kas.
Bet jei žmogus pas tokius sėdi eilę metų, klauso tą bredą, tai gal jis to ir ieškojo?
Ką manote?
"Baltas lapas" yra sąlyginis palyginimas. Pas ką iš mūsų nėra išankstinių nuostatų? Šiuo metu informacijos srautai dideli, ir visi yra daugiau mažiau paveikti kažkokių koncepcijų ar nuostatų. Svarbu, kad jos bent kiek nesipjautų su tikrove, o žmogus sugebėtų lanksčiai jomis operuoti kažko siekdamas.
Bet yra žmonių, kurių mąstymą galima pavadinti "ezoteriškai intoksikuotu". Tiesiog potenciali medžiaga šarlatanams ir sektoms. O pavardės ir pavadinimai ne taip svarbu. Ne vienas, tai kitas.
Bonusas: tragikomiška istorija:
Ateina pas meistrą veikėjas nesveikai žibančiom akim ir pradeda aiškint, koks jis ypatingas. Atsistoja ir iškilmingai sako: "Meistre! štai aš stoviu prieš jus... bet ne šiaip sau stoviu!", paskui atsisėda lotosan: "o štai aš sėdžiu... bet ne šiaip sau sėdžiu!"...
Meistras pažiūri ir sako: "žinote, dabar jūs jau atsistokite ir eikite... bet ne šiaip sau eikite, o n..."
