Pasakysiu savo, dar nedaug teturinčios patirties, nuomonę iš kyokushinkai.
Kadangi visi naujokai, pradėję sportuoti ir dalyvauti varžybose, niekada nieko negalvoja, tai mintis visada ta pati:" ką daryt, mane sumuš", vėliau pradedama kovoj mąstyt kombinacijas ir pan. O toliau, viskas būna taip atšlifuota, visos kombinacijos, viskas perprasta, kad net nebegalvojama.
Refleksai. Mano treneris kartoja, kad kovoj reik mąstyt[kalbu apie varšybines kovas ar sparingus], ta prasme: "nemalt š.ūdo", nemaskatuot belekur rankom, vos neužsimerkus ir stengtis daryt tikslius smūgius, neeikvojant energijos.
Prieš kovą viską išklausai, supranti tai teoriškai, prisigalvoji kombinacijų ir pan., bet atėjus tam momentui, įtampa daro savo. Protarpiais prisimeni, ką reik daryt, kur smūgiuot ir kokias kombinacijas atlikt. Padeda tai, kad treneris, stovintis prie tatamio, pastoviai rėkia, ką daryt.
Baisiai skiriasi pradedančiųjų kovos ir daugiau pasiekusių, kai pati kovos pradžia būna vos kelių smūgių apsikeitimai. Viską lemia patirtis ir kiek treniruotėse ir ne tik viską-kombinacijas, smūgius ir t.t.- panaudoji. Tada kovoj tikrai net negalvoji, kai tą veiksmą atidirbi.
Pastebėjau, kad kai treneris vis kartotavo mawashi geri spirt kaire koja į kepenis, ir kai per treniruotes nieko kito chudan lygį nedariau, tai kovoj automatiškai panaudojau.
Nors ir nedidelės mano žinios, bet pasidalinau savo patirtimi
