Norėčiau papildyti dėl smaugimų. Griebiant už gerklės, veikiamas smegenų centras sukeliantis panikos jausmą. Todėl dažnai paprastas žmogus pasiduoda ne dėl to, kad blokuojamas deguonies padavimas į smegenis, bet tiesiog dėl psichologinio poveikio. O vat "smaugliai" šito panikos jausmo jau neturi. Todėl yra galimybė ilgiau ir racionaliau priešintis smaugimams 
Griebiant už gerklės veikiamas ne smegenų centras, bet kvėpavimas. Būtent kvėpavimo sutrikimai sukelia paniką.

Plaukikai, "smaugliai", patyrę dziudo imtynių meistrai panikos nejaučia todėl, kad jų ištvermė išugdyta taip, kad jie gali išbūti nekvėpavę gana ilgą laiką. Jų plaučiai gali sukaupti gana didelį kiekį deguonies ir kritinėje situacijoje (smaugimo metu) tą deguonį panaudoti. Būtent todėl atsiranda galimybė priešintis ilgiau, o ne todėl, kad nėra panikos jausmo. Panika čia kyla nuo minties, kad įmanoma mane pasmaugti, t.y. nužudyti,ir kad tai įvyks tuoj pat, o pasipriešinti nesugebama, nes jaučiamas bejėgiškumas. "Smaugliai", t.p. dziudoistai panikos nejaučia, nes jie yra mokomi išsivadavimo iš smaugimo būdų, todėl jaučiasi tvirčiau, yra labiau pasitikintys savimi, taigi ilgiau, racionaliau ir veiksmingiau gali priešintis juos smaugiančiam priešininkui.