Tiesą apie kovos meną visada labai gera ir naudinga žinoti. 
Ypač apie atskirų jo stilių bei mokyklų stipriąsias ir silpnąsias puses.
Kovos menas yra tiek stiprus ,kiek žmogus jį yra įvaldęs. Ar gerbiamas Kalašnikovas kaltas ,kad kareivis jį naudoja kaip kuoką užuot nusitaikęs ir nuspaudęs gaiduką? Ar 'nunčaku' kalti ,kad "meistras" gatvėje ,užuot tvojęs jais užpuolikui ,atjungia jais save?
Tinkamai paruoštas kūnas yra ginklas (kai sugebi jį naudoti kaip ginklą, gali tai vadinti kovos menu) . Kaip ir AK-47 ,Makarov ar japoniški spragilai. Tereikia mokėti šį ginklą panaudoti laiku ir vietoje.
Per visą žmonijos egzistencijos laiką buvo atrasti visi GERIAUSI ,žmogaus kūno panaudojimo koviniais tikslais, būdai. Mes turim galvą, rankas ir kojas. Ką čia gali daug prigalvot? (jeigu būtų galima kažkur plėstis, mes nepereitume prie kardų, pistoletų ir branduolinių raketų.)
Su savo "įrankiais" galime žaloti ir kontroliuoti... viskas pagal poreikius. Tiesiog reikia tam treniruotis. Lygiai kaip ir kitkam. Šaudyti irgi reik mokytis. Duokit paprastam žmogui "kalašą" į rankas ir pažiurėkit ,ar jis iššovęs pataikys į taikinį ,ar pataikys dievui į langus ,plius įsitaisys sau "fanarą" po akim nuo atatrankos
Žmonės kuriems patinka skaičiai ,matematika ,fizika ir pan. bus patenkinti galimybe pamatyti monitoriuje savo smūgio galią skaičių pavidalu. Kiti gi tiesiog "matuos" savo pasiekimus skaldydami plytas ar guldydami priešininkus kovoje. Kiekvienam savo.
Nors esmės tai nelabai keičia. Svarbiausia yra atsidavimas tam ką darai. O kokiu būdu (moksliniu ar...... tradiciniu) tai pasieksi, nėra taip jau svarbu.
P.S ar tu fizikas ar dailininkas , atlikus pilną laužimą priešininkui ,vistiek išgirsi trakštelėjimą
