Dekui uz atsakyma, detalizuoti nebutina 
, nebet paciai noretusi "issilieti"
Išsilieti visiškai nesinori, bet sugalvojau, kaip padetalizuoti, nenukrypstant į asmeniškumus. Kad jau tikrai būtų aišku, ką turiu galvoje.
Mano galva,
bet kurio trenerio bet kokioje sporto šakoje pareiga, už kurią jis gauna pinigus, visų pirma yra išmokyti mokinius taisyklingos technikos [/i]. Tas padaroma, treniruotės metu stebint mokinius ir taisant juos, pastebėjus klaidas. Kad būtų galima tai daryti efektyviai, manau, grupėje turi būti ne daugiau dvidešimties žmonių, ir bent kartą į savaitę vienam asmeniui turi būti nurodyti jo "veiklos" trūkumai. Jei pastebimos žiaurios technikos klaidos, reikia apie jas šnekėti pakartotinai, galima nebūtinai asmeniškai, galima sustabdyti treniruotę ir kalbėti apie tai visiems.
Jei treneris išpildo šią salygą, jis yra geras treneris.
Jei jis turi treniruočių tęstinę sistemą ir metodiką, o ne atsitiktinai šokinėja nuo vienokios metodikos prie kardinaliai priešingos, jis yra labai geras treneris.
Jei prie viso to prisideda ir tai, kad jis sugeba užtikrinti drausmę (o drausmė padeda normaliai ir efektyviai dirbti), skleidžia budo ar šiaip gėrio idėjas, ir sugeba pateikti savo dėstomą dalyką dar ir įdomiai ir patraukliai, uždega mokinius, pripažįsta, kad be jo dėstomos sporto šakos, yra ir giminingų, kurios yra irgi tiek pat geros, tada jis yra superinis treneris, bet tokių nedaug, ir negalima to iš visų reikalauti.
O koks treneris yra tas, kuris netaiso mokinių treniruotėse, tik žeria pagyrimus, kuris neužtikrina drausmės, neturi treniruočių sistemos, teigia, kad jo dėstoma sporto šaka yra vienintelė teisinga, o visos giminingos - niekai, bet skleidžia budo idėjas - palieku spręsti patiems. Bet: daugeliui jis išties yra puikus treneris, nes padeda įgyti pasitikėjimo savimi, nuolat girdamas. Kad tas pasitikėjimas niekuo realiu nepagrįstas, tiesiog tikiuosi, daugeliui gatvėje neteks įsitikinti, ir viskas bus gerai.
