Man šiek tiek gaila, kai labai tapatinama Shotokan ir karate, ir pasakoma, kad Shotokan yra sportas (cit.
“Na, Shotokan tikrai nėra apleistas. <...> Yra puikių sportininkų.“), tad kaip ir visa karate - sportas...
Japoniška karate daugumoje, vien dėl Shotokan dominavimo - taip, sportas. Tačiau kalbant apie lygį bendrai karate Lietuvoje, tai Shin-kyokushin-kai (buvusi Kyokushinkai IKO-2) tikrai paprieštaraus, nes jie turi savų Europos ir Pasaulio čempionų, kai Shotokane lietuvių lyg ir nėra?...

Antra, karate yra ne visai sportas.. Deja, net okinaviečiai, pasitrynę Japonijoje, grįžo į savo kaimus su pro-shotokaniškomis (iš diiiidelio pritempimo - Shurite) idėjomis ir stiliais. Akivaizdžiai tas matosi pasižiūrėjus senus Uechi-ryu ir dabartinius klipus...

Netgi Goju-ryu po truputį išsigimsta į tą patį bac-bac tiesiai-staigiai sportą..
Todėl nesistebiu, kad karatistams prireikia jujutsu (prašymas: nerašykite jiyu-jitsu ar pan., nes nustebsite, kokie beprasmiai ir ne į temą tie žodžiai žodyne...

). Ypač, parterio technikos.
Kodokane sakoma: “1 metai ne-waza, 10 metų - tachi-waza“... Kitaip tariant, anoks čia meistriškumas, net pačių dziudoistų požiūriu, po žemę voliotis?...
Oyama jiems pritarė, kai jo mokiniai pradėjo direktorių (kancho) už kimono rankovės tąsyti: “Ei, sensėj, a girdž, a kap tia su parteriu pas mumi?...“ Į ką tas atšovė: “Geras kovotojas ant žemės nesivolioja!“

Papildyti vieną sistemą kita tenka tik tiems, kurie savos sistemos dar pilnai nesupranta. Vienoje žinučių taip ir pasakiau: “ne visi juk Bubishi skaitę“...

O juk tai - visuotinai pripažįstama karate “biblija“ arba enciklopedija, jei norite..

Iš jos visa ta karate ir vystėsi (ne iš girtų okinavos valstiečių, talžančių vienas kitam snukius kaimo karčiamoje, pasigyrimų apie savo sugebėjimus).
“Bubishi“ knygą turėjo Itosu, ją savo knygoje “Karate-do Kyohan“ citavo Funakoshi. Kitų stilių meistrai (tame tarpe ir Chojun Miyagi) vienbalsiai sakė, kad tai - ir yra karate, joje - viskas, ko reikia kovai. Matyt, įskaitant ir parterį ar kontrveiksmus nuo bandymo į jį parversti?...

Kuris ten veiksmas (“bezdžionė mėtanti Fujiyamos riedulius sėlinančiam tigrui per makaulę“) - tai toks vienas iš principų nuo BJJ ir yra, tarp kitko...

Netgi metimai stovėsenoje (tachi-waza) karate yra!
Tiesa, Jigoro Kano nepasitenkino savo draugo Funakoshio kompetencija, tad nuvyko į Okinavą mokytis METIMŲ iš minėto Miyagio, kuris juk buvo Okinavos prefektūros policijos vyriausiasis instruktorius... O juk policija, tai - ne “į snukį“, o - sulaikymo technika!
Tai klausimas man kyla pelnytas: kam karatistui ta jujutsu?...

Matyt, yra “šlubų“ karatistų, kuriems reikia ramentų - kad ir iš BJJ.
O prieš “cross-trainingą“ aš pats neturiu nieko prieš. Nes pats esu labai “maišytas“, tai nepasakyčiau, kas ta mano bazinė sistema... Gal taiczy?...

Su muaythai elementais...

Dėl antros dalies:
Karate yra didelis biznis ir nebloga eksporto eilutė Japonijos biudžete paslaugų sektoriuje... Kvaila būtų jiems to neišnaudoti! Mes tai Klumpakojį ir gintarą (kurį ir kasa Prūsijoje, o ne Lietuvoje!) tai dar ir ne taip išnaudojam!...
Galop, ne šventa dvasia ir seniau meistrai gyveno, nebent, jūsų idealizuotas kovos menų ir meistrų paveikslas yra tolygus Viduramžių teologų moksliniams darbams apie Jėzaus bezdalų pobūdį, nes “kaip gi tokia dievybė gali persti paprastai - turėtų persti rozmarinais!“...
Manote, Miyagis buvo tiek guvus ir gabus berniukas, kad meistras Higashionna jį padarė savo geriausiu mokiniu Nahate?...

Kurgi ne!
Miyagis galėjo sau leisti nedirbti ir dar išlaikyti savo mokytoją visą gyvenimą, nes niekas jam netrukdė švaistyti jo tėvo uždirbtą kapitalą! Galėjo pralošti kazino, išleisti kekšėms, bet pasirinko karate. Vis nauda mums - Goju-ryu turime, kaip ir bendrai, manyčiau, jo nuopelnas dėl karate populiarinimo yra svaresnis, nei Funakoshi (taip, shotokancai gali ginčyti, bet noriu matyti jūsų argumentus...

). Kurie iš mūsų turime tokias sąlygas, kad užsiimtume kovos menu iš idealizmo?...

Su Jorga kalbėjau neoficialiai ir privačiai, nes jis per seminarus iš pradžių varė PR: “Fudokan is elita of Shotokan!“ (orig. cit.)...

Jo 8 danas yra patvirtintas ITKF (International Traditional Karate Federation), kuriai vadovauja vienas iš “elitinių“ Shotokan uchi-deshi Nishiyama (kurį Nakayama, remdamasis Funakoshi, pasiuntė į JAV vadovauti įdiegimui karate bendrai ir Shotokan konkrečiai). Taip kad tada, kai susipažinom, Jorga turėjo 7-tą daną Shotokan, o dabar turi 8-tą. Ne Fudokan, atkreipkite dėmesį, o Shotokan-ITKF!...

Konkurencija ten, viršūnėse, pačiame Shotokane yra nežmoniška. Japonams vietos nepakanka. Gal kas pateiks tikslesnes detales, bet, mano žiniomis, iš čia Kanazawa (“Shotokano Tigras“) net sukūrė savo SKFI, kai Nakayama vadovavo pagrindinei JKA, o fašistas Nakayama (karo metu buvo įkūręs ir vadovavo vienam iš Japonijos fašistų skyrių) taip sukūrė ITKF, stengdamasis Nakayamos pavyzdžiu net nenaudoti Shotokano “brendo“, nes, neva, dar pats Funakoshi sakė, kad visa karate vieninga (kaip dziudo ir dziudziutsu, anot Kano...

). Dar iki jų, galop, juk paties Funakoshio mokiniai bent dvi stambias ir atskiras kontoras atidarė: Egami - Shotokai, o Ohtsuka - Wado-ryu...

Tokia preambulė. O toliau Jorgos motyvai: pats jis prasimušė ITKFe iki maksimaliai leistinos ir galimos viršūnės (Nishiyama tada dar turėjo 9-tą, ir, kol gyvi buvo vyresni už jį kartu su juo studijavę Funakoshio ir Nakayamos mokiniai, kaip kad Kanazawa, į 10-tą daną sau “naglai“ pasiskirti nepretendavo).
Tai tikrai didelis Jorgos pasiekimas, sutinkat? Ir Japonijos karate, kaip ir visoje rasistinėje jų visuomenėje, nepriimta, kad ne japonas taptų kokio klano galva - čia jums ne katalikų bažnyčia, kur yra ir ne italų popiežių...
Todėl Jorga neišėjo iš ITKF, o įsteigė federacijos tam tikrą filialą - Fudokan. Su savo mokytojo Nishiyamos žinia! Ir nors labai pyko kiti japonai-kolegos-konkurentai dėl to, tačiau Nishiyama oficialiai pripažino Fudokan lygius ir sertifikatus atitinkančius ITKF reikalavimus ir lygiaverčius kitų ITKF shotokaninių filialų išduodamiems dan ar kyu lygiams. Akreditavo Fudokaną, kitaip tariant. Autonomija ITKF ribose.
Tokiu būdu Jorga sukūrė Shotokaną baltiesiems. Ir, jei grįžti prie jo PR pareiškimo, jo šis žingsnis savotiškai tikrai pritraukė gabius baltuosius, kurie nepelnytai vien dėl rasistinių japonų motyvų buvo spaudžiami japoniškame shotokane. Čia, Fudokane, yra tik Jorga. Nors jis ir diktatorius (Skorpionas, gimęs lapkričio 16 dieną), tačiau bent jau valdžia dalinasi su broliu bei jie įdiegę daugiau demokratinio valdymo modelių, kas priimtina vakariečiams. Aišku, japonai tyli bendram labui sukandę dantis, kai kokia Europos Shotokan federacija žaidžia demokratiją, bet bendravimas pas juos pačius yra tik hierarchinis. Bendram labui galima ir leisti kultūrų skirtumus - verslo labui...
Kyokushinkai to geriausias pavyzdys, kaip Oyama supsichavo dėl savo buvusio geriausio mokinio Steve Arniel (“baltojo samurajaus“), kuris tiesiog išstojo iš EKO (Europos), kad nesugriautų organizacijos, kadangi jį palaikė visi europiečiai pareigūnai, prieš Oyamos sprendimą ir valią. Britų kyokushinkai vis tik išstojo iš EKO ir perėjo į Arnielo įkurtą IFK. Taip kad čia reikia ne tiek turėti idealizuotą kovos meno paveikslą, kiek kultūrinių skirtumų ir vadybos žinių, kad suprasti pokyčius.
Taip kad, Smauglį, tu neteisus, jei bandai pašiepti Jorgą. Jis kaip buvo, taip ir liko Shotokane. Tik kad tas Shotokanas - nevieningas...

Kaip ir Lietuvos Shotokan federacija, tai su JKA, tai su Keneth Funakoshi Federation flirtuojanti, tai...

Ar jau nebe tai?...

Maža to - tavo “klausimas pamąstymui“ yra
LABAI neetiškas. Kadangi čia nėra fudokancų, tai pabandysiu atsakyti už juos (nebent, mano kaimynas su žmona čia ateitų ir papildytų)...
Ir Jorga shotokancas iki kaulų smegenų. Tikras. Su visa senąja Shotokan dvasia. Kiekviename judesyje (ir tingių mokinių apšaukime)! Man, kelis metus iš eilės vaikščiojusiam jam iš paskos kaip šešėliui (juodi džinsai ir juodas gofas jo balto kimono fone...

) ir vertusiam jo mintis (žodžius versti neverta, nes mokiniai nesupras, ko jis iš jų nori - aš vokiškai dabar panašiai kalbu, kaip jis angliškai...

) bei palaikiusiam pokalbį pertraukose ir kartą prie alaus ir fondiu “Senąjame Grafe“, susitikime su Nėniumi-I, Jorgos meistriškumas tikrai padarė įspūdį. Nors esu cinikas ir skeptikas iki kaulų smegenų...
Nedirbtinis jo menas. Ir va tada pakeičiau pas mus vyraujančią nepagrįstą nuomonę ir apie Kyokushin (su Klapatausku esu koliojęsis jo dojo dėl skirtingai suprantamos verslo etikos - vis tik deal is a deal, ir man lipti ant pirštų neleidau..

) ir apie “tradicinį“ Shotokan...
Nors kad ir ką sakytumėt, bet Goju-ryu ar bent jau Uechi-ryu mane labiau “veža“...

Nes
mano galva, Goju-ryu - tai idealiai sukaltas ir visapusiškai pilnas karate stilius, o va Shotokan - šlubuoja, dėl to ir ieško vieni ramentų BJJ, kiti kokiame muaythai (arba Bukauskas tada melavo)... :?