Man nepatinka tavo mąstymas.
"Krumpliai be odos", "dabar kažką apie špagatą girdėjau" ir t.t. tu gal per daug užsigriebi, dirbk reguliariai, bet kokybiškai.Kas iš tų tavo treniruočių bus? Tik krumpliai be odos.Toks paviršutiniškas supratimas, bent jau man atrodo, nors žinoma nėra ko norėti ir tikslas neleidžia daugiau plėstis.
Galima duoti tau daug patarimų ir t.t. bet be trenerio tu pražūsi, aš pamenu savo 12 metų, kai skaitydavau karate knygutes ir darydavau atsilenkimus ir visa kita, bet praėjo kiek laiko ir tai buvo užmiršta, žinoma negaliu spresti apie tave pagal kitus.Aš siūlau eiti į treniruotes, jeigu nori sustiprėti, tau ir nurodys kaip teisingai atlikti pratimus ir panašiai, o taip tik susitraumuosi su visais špagatais ir virvutėm be normalaus raumenų apšilimo ir panašiai.
Gal ne visai į temą.. Prisimenu ,kai buvau dar mažas ir pasaulio beveik nesugadintas vaikis ,tai irgi skaitydavau knygutes. Kaimynas padovanojo tokios literatūros ,kuri man tuo laiku atrodė kaip didžiausias turtas ir stebuklas. Karate ,kungfu ,dziudo ir pan. Gerai ,kad rusų kalbą suprantu nuo vystyklų..
Buvau maždaug 11 - 12 metų. Kovos menu domiuosi nuo tada ,kai tik save atsimenu. Treniruotis klube sąlygų nebuvo. Irgi gaudavau tik šiokių tokių patarimų ,o visa kita dariau pats. Informaciją rinkau iš kur tik pakliūdavo. Įkalbėdavau "vyresnius dėdes" parodyt kokį "prijomą" ar paaiškint kaip daryt tą ar aną pratimą. Net interneto neturėjau, todėl vienintelė video medžiaga buvo 'videkas' su mortal kombat filmais.
Motyvacija buvo tik knygose ir mano širdyje. Niekada gyvenime nenorėjau to mesti. Niekada gyvenime nekilo minčių ,kad tai ne mano kelias. Aš norėjau. Visada.
O į klubą nuėjau tik po dviejų metų.
Nesutinku ,kad be trenerio pražūtis. Be trenerio galima judėti jei motyvacijos yra ,aiškūs tikslai ir gaunama šiokia tokia pagalba (kad ir forume). Kai žmogus nepadaro ,nei penkiolikos atsispaudimų ,į klubą dar nėra ko eiti. Vėliau.
