Jaunesnis būdamas maniau, o gal net labiau nemaniau kad kada nors galiu turėt kokių traumų...nuo minties apie pasisaugojimą ėmė juokas
atrodė: kuo kietesnė kriaušė tuo daugiau naudos, kojų smūgius atidirbinėti į sieną yra labai gerai, rankas grūdinti smūgiuojant į sieną irgi super...bėgimui rinktis atitinkamą avalynę išsikalinėjimas...apšilimas nebūtinas ir daug kitų atrodė nereikšmingų smulkmenų
dabar jau žinau, kad elgiausi kvailai, įvairūs skausmai tą paliudija
o grįžtant prie temos jau tuoj bus pusantro mėnesio kaip apturėjau vidinio menisko operaciją, gailiuosi, kad taip ilgai ją atidėliojau, ten nieko baisaus ta operacija...viskas pavyko puikiai, jau vaikštau į salę geležų pakilnoti, lengvai padirbu prie kriaušės, pasmūgiuoju su hanteliukais, pasitampau...po poros savaičių tikiuosi vėl
...o patarimas butų tiesiog bent minimaliai pasisaugoti
