Siaip jau laikausi tokio vartotojisko principo "o kas man is to"...
Manu, kad ir "zengdamas dvasinio tobulejimo keliu" turi susismastyti-o kur jis nuves?
Tai yra-tureti aisku tiksla, ka savo dvasioje tobulinsi, kas siuo metu netenkina ir neduoda ramybes.
Yra nuomone (ir ne tik mano), kad dvasinio tobulumo virsune-sugebejimas nebeskirstyti i "gera" ir "bloga", o priimti viska taip, kaip yra...
Bet cia jau kiekvienas renkasi pats
