Kaip elgtis tokiose situacijose?

[Asia]

Nindzes labai megsta sukti galvas...
Jei nesuka savo, tai tada kitiems sukioja ...)))
Bet tada jie susigadina savo karmas ir paklius su Storu i pragara...
O geri nindzes saka savo galvas apie visos prasmes beprasmybe ir tikisi patekt i roju...
O dar kiti nindzes tiesiog apsizenija ir pizdyt visokiuose forumuose, vietoj to, kad dirbtu savo darbus....

[hoppas]

Vakare ejom tryse su draugais is triesos, rankose nesemes po JO. Staiga is seselio issoko koks tai marozas ir gan energingai mus sustabdes paprase pridegti, as nustates gresminga pikta zvilgsni pasakiau kad nerukome ir bandziau ji pastumti lengvai su ranka i sona, kad galetume praeit( jis buvo gerokai uz mane zemesnis, ka jau kalbet apie svori) tada baisiai jaunuolis inirso ir sako RAUNIES. Is siu zodziu supratau kad jis ne vienas ir truputi pasukes galva pamaciau uz manes stovinti jo kolega( jis buvo mano ugio ir neatrode bent man pavojingas). nusprendziau venkt konflikto, todel patapsnojau jam per peti ir pasakiau nusiramink. Tada gudrutis is kisenes issitrauke SIM korta ir sako duokit isidet kortele - man reikia paskambint. mane sis jo issireiskimas prajuokino(jam to neparodziau). nusprendziau baikt sita reikala, patapsnojau jam per peti ir sakau: gerai cia sugalvojai! ir nustumes ji i sona nuejau namo.   Dabar svarstau gal visgi vertejo duot jam i nosi vos tik paprasius telefono juk aisku ko jis tuo sieke. Man pagailo tu is kuriu jis ta vakara atims mobilius, o as galejau bent siam vakarui jam ta nora atimineti atmust. Tai kad jie dviese buvo manes negasdino, neesu eilinis lietuvos nesportuojantis jaunuolis, jau bemaz seseta metu uzsimineju keliais kovos menais, sudejimo irgi esu ne smulkaus ugis ~183 svoris nemaziau 85. taip kad tuos du drasuolius buciau speju be dideliu pastangu atlupes nebent issitrauktu ka nors astraus tada tureciau bedu, bet aip sakiau rankoj nesiausi JO. Draugai iskart pasimete, is ju naudos nebutu. ka jus manot apie mano poelgi?

[Lonsas]

kitas klausimas, ar paskui tas bachurelis nebutu turejas galimybiu tave susirats ir atkersyt?

p.s. draugai pas tave irgi geri

[hoppas]

tikrai nemanau, kad jis mane veliau surastu, nors kas antra diena pro ta vieta einu bent po du kartus, bet ji pirma kart matau.
draugai neblogi, tik paprasciausiai nevisi moka tokiose situacijose elgtis, as ats negaleciau pasigirti, kad esu tokiems dalykams moraliskai pasiruoses

[Asia]

Situacija DAR nebuvo konfliktine, nes jis tik emesi veiksmu, kurie isprovokuotu tavo agresija. Tu butum pradejes - liktum kaltas..
Jis (jie) to lauke.

Taip pat - gal tu jo draugeliu buvo ir daugiau (ne tas vienas, kuri tu matei)...
Nes reikia tureti arba prarukyta galva arba lomkiu kamuojama kuna arba stipru uznugari, kad "rautis" pries tris, neblogai atrodancius vyrukus...
Arba but SAU - kietu gatves kovotoju..

Bet siaip - as visokius tokius marozus linkes mandagumo pamokyt - ziauriai ir greitai...

[Sei-i]

Arba but SAU - kietu gatves kovotoju..

O čia kaip?...

Bet siaip - as visokius tokius marozus linkes mandagumo pamokyt - ziauriai ir greitai...

Ne, tu linkęs juos pamokyti klastingai... Knisa tau jie protą, nes juos ignoruoji (kas yra provokacija iš tavo pusės, tarp kitko, nes smurto, nepagarbos ir pan. tolerancija tik jį skatina!), o po to jau neknisa - nes guli...  

[Asia]

O čia kaip?...

Cia taip, kad -iolikinis uzpuoles ir apipleses kelis vaikus ir atemes is ju telefonus ir dar daves i kepala, jau pradeda jaustis pasaulio bamba. O jei dar ji stebi kokis nors vyresnis kolega is "ju klano" ir tu nori nenori "turi but kietas".
Va tada ir pasidaro ji SAU kietas.. Iki pirmo "dar kietesnio"..
Kaip Storo pvz...

[Lonsas]

tikrai nemanau, kad jis mane veliau surastu, nors kas antra diena pro ta vieta einu bent po du kartus, bet ji pirma kart matau.
draugai neblogi, tik paprasciausiai nevisi moka tokiose situacijose elgtis, as ats negaleciau pasigirti, kad esu tokiems dalykams moraliskai pasiruoses

nu vat cia ir yra pagrindine problema, nepasiruosimas konflikitem sitoacijoms.

mano nuomone tas moralinis tvirtumas ir su amzium ateina, taciau ir jaunystej kazkaip ta treniruot reiktu.

p.s. is kokio tu miesto jai nepaslaptis?

bo man savam mieste su marozais pliektis irgi neperdaug ramu, nes nzn kokio inagio pas juos kiseneje gali tiketis

[Sei-i]

Tiesioginis atsakymas į temos pavadinime užduodamą klausimą yra vienintelis ir neginčytinas: VISADA yra geriau išvengti, nei veltis!  8)

Gramas prevencijos yra geriau, nei kilogramas vaistų. Ypač, kai yra atvejų, kada vaistai nepadeda. Kaip sakoma: nuo durnumo juk vaistų nėra (čia be asmeniškumų - tiesiog tik ką atsakiau kitoje temoje apie girtus snukdaužio čempionus).  :?

O dabar aš detaliau išnarstysiu...

Vakare ejom tryse su draugais is triesos, rankose nesemes po JO.

Geležiniai laužtuvai - dar geriau, žinok. Tokį Sokaku Takeda nuolat tampėsi su savimi (tetsubo vadinasi), kol pametė senatvėje numarazmėjęs (nors jis visą gyvenimą toks buvo, tiesą sakant)...    Nes “protiv loma niet prijoma“...

Staiga is seselio issoko koks tai marozas ir gan energingai mus sustabdes

O konkrečiau - kaip ir kuo pasireiškė tas “energingai sustabdęs“?  

 paprase pridegti,

O! Interviu!...  

Pagal seną japonų tradiciją “Ikken Hisatsu“ vadinamą, reiktų iškart žiebti į dantis jam!...  

Ypač - jei sunku su bendravimo įgūdžiais (ar tiksliau - be jų, kaip matau iš tolimesnio teksto).  :?  O jūs ką padarėt?...  

as nustates gresminga pikta zvilgsni

Čia, tipo, buvo tavo “ki projekcija į priešo zanshin“?...

Ir kas gavosi? Mussin? Tsuki-no Kokoro? Mizu-no Kokoro? Sekir baška bambarbyja kyrgudu?...  

Žmones NUŽUDO dėl netinkamo žvilgsnio, o tavo atsakas į jo interviu (žvalgybą arba turint ketinimą provokuoti muštynes) buvo konflikto eskalavimas...    

pasakiau kad nerukome ir bandziau ji pastumti lengvai su ranka i sona,

Atkreipk dėmesį, tai dar ir ėmeisi FIZINIO poveikio priemonių, eskaluoti konfliktą!  

Aš paklausiu, kaip praeiti į Mažvydo biblioteką, o tu pasakai - “negi nežinai, kad ji remontuojama - taigi visi žino!“ (ką, aš toks “atsilikęs“, tipo?  :?  O kaip įvertino tavo “nerūkome“ - priklausė nuo balso intonacijos, tačiau, spėju, piktas žvilgsnis nepadėjo sustiprinti taikingumo ir sveikos gyvensenos propagandos įspūdžio), ir prie to dar pastumi mane nuo kelio?...  

Vakar seminare irgi šį variantą rodžiau (tik labai tolerantiški gezai papuolė - stumtelėti manęs po pirmosios “klastos“ jau nenorėjo, nors provokavau atsitrenkdamas, tačiau bare, pilname žmonių, tą padarys automatiškai - net neabejoju!) - gali už tokį poelgį net kvapą išleisti.

Tiesiogine prasme. Iš pradurto plaučio...

Žmonės, jei yra priežasčių pridėti savo rankeles prie oponento, tai geriausias tame būdas yra... nokautuojantis smūgis!... Japonai taip ir sako: ikken hisatsu - vienu smūgiu (kirčiu) laimėti... Bet jei tik stumdysitės, kad ir lengvai, tai “jautrios sielos“ oponentas tai įvertins kaip UŽPUOLIMĄ, ir imsis savigynos priemonių.

Ir spėkit, kas bus: jei jus išskirs, ir prisidės “teisėtvarkos“ veiksnys, į apklausos protokolą bus įrašyta, kad jis tik kažko teiravosi (jo žodžiai prieš jūsų), tačiau JŪS PIRMAS PRADĖJOTE, JĮ PASTUMDAMAS.

O gal tai pradžia po to man vožti į smakrą - argi aš lauksiu dar ir antro “fizinio poveikio veiksmo“? Kalsiu atgal. Be diskusijų. Nes TURIU TAM DABAR TEISĘ!

Jei jau ir už žvilgsnį užmuša, tai už stūmimą...  

 kad galetume praeit ( jis buvo gerokai uz mane zemesnis, ka jau kalbet apie svori)

Galima ir apeiti, galima ir paprašyti praeiti (“atsiprašau, mes praeisim“), jei jau SIAURAS tas takelis, bet kad “gezas“ papuolė ne per platus, kad viešoje vietoje neprasilenktumėt?...

Antra, fiziniai duomenys nereiškia, kad priešininką reikia nuvertinti. Jie savo masę ir ūgio stoką gatvėje kompensuoja daug radikalesniais metodais.

Galop, net ir jūsų kovos menuose (čia kartais ne iš Iwamos aikido ar pan. ginklų treniruotės šeštadienį?), mažesnis ūgiu dažnai techniškai turi pranašumą. Aikidzinai patvirtins: shiho-nage geriau atlikti mažam prieš didelį, antraip, didžkiui tenka labai pritūpinėti, kad palįstų po mažesniojo ranka. Gal todėl iš manęs nekoks aikidoka?...  

tada baisiai jaunuolis inirso ir sako RAUNIES.

Ko ir reikėjo tikėtis. Aš dar būčiau jo vietoje stipriau stumtelėjęs arba iškart smogęs su: “ką yra, bičas? Šoki?“...

Is siu zodziu supratau kad jis ne vienas

Tai jau ne tiek iš žodžių, manau, kiek iš jo reakcijos, kuri buvo priešinga tavo padarytom automatiškai išvadoms. Tik ne sąmoningai, kaip čia aš rašau, o pasąmonės lygmenyje: “Mažesnis ūgiu ir svoriu. Ne problema. Aš - treniruojuos, turiu dzio... Ei, o kodėl jis NEBIJO ir šoka muštis???“...  :shock:  

Sveiki atvykę į realybę...  

ir truputi pasukes galva pamaciau uz manes stovinti jo kolega( jis buvo mano ugio ir neatrode bent man pavojingas).

Na, žmogau, pasisekė, kad ant tokių “ramių“ papuolei...   Mane kartais tai pribloškia padugnių ir nusikaltėlių dažnas “neprofesionalumas“...  

Juk atlikę apeinantį ”Krabo žnyplių“ manevrą, jie jo visiškai neišnaudojo!...  :O

O antrą tai irgi įvertinai taip pat nepakankamai.

O gal jis koks nindzė?... Pažiūrėk, koks Hatsumis - garbanius iš bitlų laikų, Friolichas - hipis...    Aš jau nekalbu apie Zenoną... Oi, apeičiau juos per kvartalą ir dar dairydamasis per petį, ar neatseka...    

Aš irgi nepanašus į kokį Keną Šamroką arba Bobą Sappą, bet dažniausiai “gezams“ pakanka nuovokos palikti mane ramybėje. Nors gal todėl, kad irgi sako, jog mano akys kažkuo negeros, tai gal todėl...  
 
Tiesa, jei kas vis tik nutinka, tai aš pats dažniau būnu kaltas, tol “traukęs per dantį“, kad koks žmogelis net peiliuką išsitraukia ir jį išsilanksto...

Bet tai kita tema. Blogiau, kai kokį aikido meistrą kai kas už gerą širdį ir ramų charakterį (šito tai jam galima pavydėti) Saxum kas nors išveda iš kantrybės NEĮVERTINĘS, tai po to su visomis durimis ir staktomis skrenda...  

nusprendziau venkt konflikto, todel patapsnojau jam per peti ir pasakiau nusiramink.

Pirma, tokioje stadijoje, šitiek užlipus konflikto eskalavimo laiptais, sprendimas vengti yra pavėluotas ir jau dabar reikalauja NEREALIŲ pastangų. Jei provokavai konfliktą, o po to pakeitei nuomonę, tai jis ir jo draugas įvertino taip tik kaip tavo silpnumo išraišką ir KVIETIMĄ tave pulti!

Vadinasi, jų interviu pasisekė.

Vadinasi, toliau turi sekti veiksmas: arba gauni į kepalą, arba gauni į kepalą... Tiesiog jų ego užtvirtinimui, kad neliktų neaiškumų.

Jei ketinama tokiais atvejais apiplėšti, tai ir vėl galimi du veiksmai: gauni į kepalą ir tave apiplėšia, arba tave apiplėšia ir lengvai gauni į kepalą - “dėl visa ko“...

O tu dar PATAPŠNOJAI per petį!  :O  Dar kartą patvirtinai fiziniu kontaktu, kad jo negerbi, nes leidi sau jį liesti (net ne į asmeninę - intymią žmogaus zoną brauniesi! Tai tas pats, kas užeiti pas kaimyną vakare į miegamąjį nekviestam, kad palinkėti labanakt jam ir jo žmonai...   ).

“Raminkis!“ - tai įžeidžianti komanda. Nes žmogus tokiais atvejais reaguoja vienodai: “ką, nori čia man pasakyti, kad aš neramus???“  Kitaip tariant, tai ne nuramina, o kaip tik suerzina.  

Tada gudrutis is kisenes issitrauke SIM korta ir sako duokit isidet kortele - man reikia paskambint.

Pakeitė interviu scenarijų eigoje. Tai reiškia, kad jam arba reikia tavo telefono (apiplėšimas sukčiavimu), arba jam reikia, kad tavo budrumas nukristų, kai nukreipsi dėmesį - vadinasi, ruošiama dirva “nujungimui“...  

Nors, aišku, kitus laikyti durnesniais už save yra visada paprasčiau... Nes taip masažuojamas asmeninis ego...  

mane sis jo issireiskimas prajuokino(jam to neparodziau). nusprendziau baikt sita reikala, patapsnojau jam per peti ir sakau: gerai cia sugalvojai! ir nustumes ji i sona nuejau namo.  

Visiškai neaiški baigtis. Kitaip tariant, man - nelabai logiška.    Kitaip tariant, nerimti gezai papuolė, oi, nerimti. Na, tau pasisekė vadinasi, kad dar jiems trūksta “profesionalumo“ (ateis su patirtimi), nes visuose užsiėmimuose, įskaitant ir plėšikavimą, profesionalumas yra svarbus...

Yra tik vienas paaiškinimas: jiems reikėjo TIK tavo telefono, o tąsytis su tavimi, kai pastebėjai pasalą už nugaros ir jie prarado netikėtumo iniciatyvą, jau nebuvo jiems “navaro“, motyvacijos.  :?

Kita vertus, apsižiūrėjau, kad visą pasakojimą dėstei tik savo vardu, lyg tu ten vienas visai būtum, pačioje pradžioje vos užsiminęs, kad ėjote trise. Lyg visas veiksmas sukosi apie tave vieną (Visatos centrą)...

Todėl logiškas paaiškinimas gali būti ir itin paprastas: jūs trise prieš juos du. Netikėtumo faktorius praleistas, nes draugai po truputį jau įvažiuoja į situaciją ir pradeda daryti sprendimus, kaip pasielgti, vadinasi - iniciatyva galimoje kovoje irgi prarasta, o perleisti jus per “lochatroną“ (nugvelbiant telefoną sukčiavimu) nepavyko. Tai ką daryti?

Prasta auka - štai jų išvada!...  

Dabar svarstau gal visgi vertejo duot jam i nosi vos tik paprasius telefono juk aisku ko jis tuo sieke. Man pagailo tu is kuriu jis ta vakara atims mobilius, o as galejau bent siam vakarui jam ta nora atimineti atmust.

Dar vienas “karminis žmogelis“...  

Na, būtum jam davęs. O pasekmės?...

Teisėjas: “Teisiamasis Hoppe, jūs norite pasakyti, ką patvirtino ir minėti liudininkai, kad padarėtė šiam nukentėjusiam apysunkį kūno sužalojimą todėl, kad jis paprašė pasinaudoti jūsų telefono aparatu, bet su savo kortele (vadinasi, pokalbis jums nieko nekainuos), tam, kad iškviestų santechniką, nes kaimynai jį užliejo?“...

Na, argi tai rimta priežastis smurtauti?.. Argi tai panašu į SAVIGYNĄ?...

Pavartykit kada BK - labai pravartu žinoti, kas gręsia už tokią “nusikaltimų prevenciją“...  :?

Tai kad jie dviese buvo manes negasdino, neesu eilinis lietuvos

Nereikia žeminti šalies, kurios pilietis esi. L-ietuvos. Didžiaja reiktų...   Šiaip pastebėjimas.

 nesportuojantis jaunuolis, jau bemaz seseta metu uzsimineju keliais kovos menais, sudejimo irgi esu ne smulkaus ugis ~183 svoris nemaziau 85. taip kad tuos du drasuolius buciau speju be dideliu pastangu atlupes

Kuo mane VISADA stebina kovos menais užsiiminėjantys žmones (ne sportu, tų tiklas aiškus - medaliai ir pan. trofėjai), tai, kad jie NIEKADA nežino savo priešo (o kaip gi senelio Sun Tzu patarimai???), ir net nenutuokia, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis su juo susitiks... Treniruojasi savo komfortiškame iliuzijų pasaulėlyje, nors tu ką!...    Ir tai nepriklauso nuo “kontakto sparinge“ lygio!

Pasitikėjimas yra gerai.    Tačiau tas priešas, kurį susitiksite, niekada neateis sparinguoti į jūsų dojo jūsų treniruočių metu pagal jūsų taisykles ir kanonus!!!...  

Ir šioje situacijoje daugiau, nei akivaizdu, kad reikėjo VISIŠKAI kitokių įgūdžių ir žinių. O ne 6 metų pižaminės praktikos...  :?

Be įžeidimų ir asmeniškumų. Jei norite žinoti karčią tiesą, ir ką aš apie tai galvoju, tai ją ir gaunate (o už dvasines kančias dėl mano komentarų pretenduojate gauti kompensaciją - žr. “Didžiausio flūderio konkursas“!   )

 nebent issitrauktu ka nors astraus tada tureciau bedu, bet aip sakiau rankoj nesiausi JO.

Tai kad nebus tos dojo ritualinės kovos ar sparingo... Kas tas dzio tokiu atveju? Rankas užimantis pagalys?...

Neleis man sumeluoti kolegos, bet vakar per sueigą (nors tai veikia VISADA!) man (ir nebūtinai man, o bet kam, kas tą suprato) pasisekdavo vis ką konkrečiai ir užtikrintai nubesti. Ir dūris peiliu būdavo į gyvybiškai svarbią zoną ar organą. Ramiai. Be “parkių“. NET JIEMS ŽINANT, kad aš juos nubesti noriu, bet jokių a-la aikidokinių atakos imitacijų, kai oponentas atlekia spiegdamas iš anos salės pusės ir paduoda atbėgęs ranką, kad jį dailiai techniškai permestum...
 

Ir kaip pasakė kažkada Saxum: “ir ką jūs tokiu atveju padarytumėt prieš Storo blakštus ar Sei-i peilius“...  

Kaip ką?    Prieš Storą gultų horizontaliai, o prieš mane (tiesa, po vakar jau ir ne prieš mane vieną) - susmuktų po kojomis...    

Juokas juokais, bet dėkok karmai ar kokiam Šakjamuniui, kad skauda dabar tik nuo manęs ir tik forume...  :?

Draugai iskart pasimete, is ju naudos nebutu.

Draugai buvo patelių vaidmenyje (nes tu, anot jų išvados, tame “kietas“ - tau ir patino vaidmuo jais rūpintis) ir kitame “egzistenciniame lygmenyje“, anot Saxum.  

Todėl ir pasimetė, kad budrumas (zanshin) lygus nuliui. Jiems viskas įvyko “iš niekur ir netikėtai“. Taip netikėtai ir lyg niekur nieko būtų gulęsi į horizontalią padėtį erdvėje.

ka jus manot apie mano poelgi?

Apibendrinsiu:

1. Manau, kad tu savo draugams skolingas alaus... Kaip minimum.

Nes nepriklausomai nuo jų pasimetimo, jų skaičius prie tavo sveiko kailio prisidėjo labiausiai.

2. Tavo veiksmai?    Kaip rašiau, vedė į konflikto eskalavimą, o ne de-eskalavimą.

3. Tai, kad po to pasitraukei, yra ne tavo komunikacinių įgūdžių ir gebėjimų nuopelnas, o anudviejų kibikų. JIE tau leido pasitraukti.


Manau, kad su mano teiginiais sutiksite, nors jie ir nėra malonūs... Ar aš neteisus?  

Ačiū, kad sugebėjote perskaityti.. :peace:

[Sei-i]

nu vat cia ir yra pagrindine problema, nepasiruosimas konflikitem sitoacijoms.

   Yra proga džiaugtis: jei tokios išvados - ne veltui aušinau burną ir varginau pirštus rašydamas...  

mano nuomone tas moralinis tvirtumas ir su amzium ateina, taciau ir jaunystej kazkaip ta treniruot reiktu.

Taip. Ir apie “didžiulius šunis“ (žr. tinklapyje “Kas neteisus - tam į knyslę!“) vertų dar kartą pamąstyti...

p.s. is kokio tu miesto jai nepaslaptis?

bo man savam mieste su marozais pliektis irgi neperdaug ramu, nes nzn kokio inagio pas juos kiseneje gali tiketis

Geriausiai elgtis taip, kad jie TURI tą įnagį. Ne bijoti, bet būti atsargiam.  :?  Tame yra esminis skirtumas.  8)

[hoppas]

Jo jauciuosi ganetinai suvarytas :? kazkas klause is kur as, tai vilniaus.
Sis bei tas ko nepaminejau pradzioje: jis kai mus stabde su rankomis atsireme i mano draugus, taip kad negaleciau but pirmas apkaltintas puolimu.
Kazkas klause ar as aikidistas, tai neklydo, bet nemanau kad kovopje imciausi daryti koki nors kokiu nage tuo labiau shiko nage, jei jau matyciau pareinanti smugi, o jo tikeciausi nepraleist, nes atstuma stengiausi palaikyt nemazesni kaip per gera istiesta ranka, tai va ta smugi stengciausi blokuot, trauktis is atakos linijos ir atsakyt tuo paciu. Del dzio, blogiausiu atveju nesunku ja is rankos paleist, o siaip kaip sakiau palaikiaus atstuma, taip kad tolimesneje kovoje manau, kad butu naudingas dalykas.

O siaip dekui uz kritika, tikiuosi pasinaudosiu ateityje

Dar tiesa del zvigsnio, tai is patirties zinau siais laikais chebra megsta akiu kovas ir neduok dieve parodysi, kad esi silpnesnis :?

[Sei-i]

Jo jauciuosi ganetinai suvarytas :?

Kai tik žmogus ateina treniruotis, jo ego yra kuklus, kaip ir to ego realybės vertinimas. Jis žino, kad nieko nežino, kad nieko nesugeba, bet to čia ir atėjo, kad išmokti.

Laikas bėga, ego pradeda pūstis, nes save vertina adekvačiai matomai realybei... salėje ir tarp aplinkinių, tokių pačių “iliuzionistų“ (kurie vadovaujasi iliuzija). Juk čia ir dabar jis JAU gali kažką realiai ir “nerealiai“, ar ne taip?...

Kas atsitinka, kai palieka savo šį susikurtą komfortišką pasaulėlį ir patenka į KITOKIĄ aplinką?... Ten, kur jo ankstesni sugebėjimai ir žinios turi minimalią vertę?.. Ten, kur tenka pripažinti sau, kad kokie šešeri INKUBATORIUJE ar ŠILTNAMYJE praleisti metai, ruošiantis “tikram gyvenimui“ (skaityk: “tikrai kovai“) neatitinka arba mažai atitinka OBJEKTYVIĄ realybę?...

Ego tai JAU išsipūtęs...  

SVEIKI ATVYKĘ Į REALŲ PASAULĮ!  

Tada belieka realybę neigti - nes taip SUNKU pripažinti, kad tuos metus galima buvo kažkam kitam skirti! Praliesti juos naudingiau! Kad - “kokį š aš čia maliau visą tą laiką???“  

Tada neigti realybę galima kad ir tokiais teiginiais:

a) na, dar desėtkas metelių, ir kai aš turėsiu N-tąjį daną, tada būsiu NEĮVEIKIAMAS meistras, kaip mano sensėjus... Matyt, dar per mažai treniravausi. (ir grįžta atgal į savo jaukų dojo pasaulėlį, kur turi pripažinimą ir jaučiasi ten “dievu“...);

b) ai, visa tai, ką man sako, tėra teorija, nes viską lemia koks “loumavašius“... (kitaip tariant, kadangi nieko nesupratau, tai pasakau, kad kiti durnesni, ne aš pats);

c) samurajai nepasiduoda! Banzai! Laikinos kliūtys - ne priežastis nusivilti... (skausmas ir laikinos nesėkmės ignoruojamos).

Ir pan.

Šešeri tie metai nepraėjo veltui!!!

Kovos menai kai ką duoda gero. Ypač - asmenybės formavimui. Gaila tik, kad ego išsipūtimas yra šalutinis to proceso produktas (labai mažai žinau žmonių, kurių tai nepaveikė, ir, matyt, tie patys buvo paveikti, tik aš juos mažai žinau, o jie moka slapukauti... )

Ego - tai mes. Tie patys ir tikrieji. O mūsų mintys, veiksmai, poelgiai - tik atspindys jo. Dažnai - sąmoningai klaidingi. Juk visi norime pasirodyti šiek tiek geresni, nei iš tiesų esame...

Ir skauda tau tą ego. Nors gali sakyti, kad įžeistas tavo išdidumas, orumas ir pan. Svarbu, kad supranti esmę, ką tuo noriu pasakyti.

Galima likti įsižeidus, o galima pradėti mokytis... Tai, ką mokeisi 6 metus - niekur nedingsta. Dabar laikas mokytis likusios 3/4 savigynos dalies... O tai, ką mokeisi - adaptuoti realybei. Kuri skaudi būna dažnai. Ne šiltnamis čia, kur patyręs sąlyginę nesėkmę sąlyginėje kovoje savo dojo “šiltnamėlyje“, uždarai duris po savęs ir sakai, kad yra šansų dar pasitaisyti - ne šiandien, tai rytoj. Ana va - sensėjus ir kiti meistrai tam geriausias pavyzdys.

Tokius pavyzdžius lengva matyti, lengva jais tikėti. Ir gerai.

Dar lengviau - nekreipti į mano pastabas dėmesio...  

Aš iš viso jau nustojau stebėtis, kad žmonės, iškentę ne vieną traumą ar smūgį treniruočių aplinkoje, varžybose ar kokiose “gaidžių peštynėse“, praleidę ne vienus metus treniruodami savyje “samurajišką dvasią“ - itin jautriai, kaip mimozos (be asmeniškumų!), pradeda reaguoti į kritiškas pastabas...    

Pižaminiai, tai ir tiek...

Ego tiek jautri, kad nepakelia grybštelėjimų?...

Bendravimą su manimi laikykite DVASIOS stiprinimo treniruote, kad jau taip..  

kazkas klause is kur as, tai vilniaus.
Sis bei tas ko nepaminejau pradzioje: jis kai mus stabde su rankomis atsireme i mano draugus, taip kad negaleciau but pirmas apkaltintas puolimu.

Būtum ir galėtum.

Jis, kaip rašei, iššoko iš šešėlio. Jūs gi jo nepastebėjote laiku, tiesa?...

Tad tiesiog bumtelėjot į jo pastatytą rankomis “užtvarą“. Kas yra visai logiška iš jo pusės, siekiant apsisaugoti nuo jūsų žioplo ir iš inercijos įrėpliojimo į jo “privačią teritoriją“...

Praleidai šią detalią pasakojime iš pradžių nesąmoningai, bet esmės tas nekeičia, o tik patvirtina mano teiginius.

Būtų kitaip, jei jūs jį jau matytumėt, o jis tada akivaizdžiai jus stumtų (su jūsų žinia, kitaip tariant, bet be leidimo - naglai). Čia gi kaip krepšinyje: gynėjas pastatė užtvarą. Pražangą gautų, jei jus stumtų, kai veržiatės su kamuoliu... Kol kas tik normali kova dėl vietos po krepšiu...  

Dabar aiškiau mintį išdėsčiau su alegorija?...  

Kazkas klause ar as aikidistas, tai neklydo,

Aš, ir dėl to net neabejojau (nors paslapties kaip supratau nėra, bet nenukrypkime nuo temos).    Klausiau tik, ar Iwama (ar vis tik Korosu?)...

bet nemanau kad kovopje imciausi daryti koki nors kokiu nage

Tarp kitko, kokyu-nage padaro nemažai žmonių, net nesuprasdami, kaip tai įvyko. Saxum, tarkime, per praeitas Kalėdas...  

 tuo labiau shiko nage,

Ką, be kodachi (wakizashi) vaikštai, kad nenaudingas tau šis veiksmas?...  

Čia šiaip, subtilus bajeris. Neaikidzinams: shiho-nage fechtuotojo technika, iš esmės skirta išsilaisvinti nuo savojo trumpo kardo (patalpose) sučiupimo. Ir nurėžti po to gulinčiam priešui galvą, jei poreikis yra...  

Kitaip tariant, nėra blogos ar neteisingos technikos - yra tik nelaiku ir ne vietoje.

jei jau matyciau pareinanti smugi, o jo tikeciausi nepraleist,

Visi to tikisi...    Dažniausiai - nemato. Matai, priešas neatlekia užsimojęs ranka virš galvos iš anos pusės tatamio ir rėkdamas “banzai“...

Boksininkai iš viso dažnai dirba sulenkta ranka (kabliu), taip kad atstumas yra “dilbis + b*bis“...  

nes atstuma stengiausi palaikyt nemazesni kaip per gera istiesta ranka,

O ką darysi, jei oponentas ne iš tos ma-ai distancijos mėgėjų kategorijos?...

Kada pabandyk prisirišti prie oponento treniruotėje diržu, kad atstumas būtų per dilbį ir ištiestą plaštaką, ir pabandyti pablokuoti smūgius, ar, kad jau aikido, atlikti jo rankų sučiupimus...  

Vinčunistai supranta, apie ką aš...

tai va ta smugi stengciausi blokuot, trauktis is atakos linijos ir atsakyt tuo paciu.

“Stenkis!“ - kaip sako Fumito per Takeši pilį...  

Tačiau visą savo strategiją ant šito dėlioti aš nesiryžčiau, kaip tu su tokiu pasitikėjimu sudėliojai...  :?  Kažkaip bandyčiau būti “tas pirmasis“, jei kitos mano nefizinės gynybos linijos jau pralaužtos...  :?

Nes muštynėse galioja šachmatų etiudo taisyklė: “baltieji pradeda ir laimi“.

Kodėl baltieji? Nes kas nugalėjo - tas ir geresnis. Todėl - baltas. Žr. temą “Kodėl gervė balta, o tigras juodas“...  

Del dzio, blogiausiu atveju nesunku ja is rankos paleist, o siaip kaip sakiau palaikiaus atstuma, taip kad tolimesneje kovoje manau, kad butu naudingas dalykas.

Visa problema, kad kovos tolimesnėje distancijoje muštynėse nebūna!!! Arba tai jau ne muštynės, o “pornografija“...    Kitaip tariant, gaidžių peštynės.

Realiai - kiek reikia laiko, kad sumažinti atstumą iki tavęs, kurio ilgis tėra vienas žingsnis?...

Oi, kaip gražiai tą parodydavo (ir dabar dar sugeba, nepaisant oponentų puikaus žinojimo ir pasirengimo) visi BJJukiniai per UFC ir pan.  

O dzio yra geras daiktas - mėtyti nereikia. Kaip sakiau, dar geriau, kai tai yra laužtuvas...  

O siaip dekui uz kritika, tikiuosi pasinaudosiu ateityje

Tai prašom, negi gaila.    Svarbu, kad ego neužgožtų NORO mokytis!...

Dar tiesa del zvigsnio, tai is patirties zinau siais laikais chebra megsta akiu kovas ir neduok dieve parodysi, kad esi silpnesnis :?

Ne visai.

Tai - ne žvilgsnių kovos, o interviu technika. Žvalgyba. Tokie žvilgsnių interviu yra dviejų tipų (žemiau), ir prie kiekvieno reikia skirtingai elgtis.

Jei priimi iššūkį ir “kovoji žvilgsniais“, jis gali elementariai pereiti prie žodinio interviu (antros fazės trečias etapas...   ). Nes akims reikia sumirksėti anksčiau ar vėliau, o jis pirmas pradėjo spoksoti, tad kas jam belieka?  

- KĄ YR, GAIDĮ??? KĄ ČIA ŽIŪRAJ???  

O toliau, manau, žinote, kad konfliktas eskaluojamas greitais tempais, kur ir jūsų ego tame aktyviai dalyvauja... Tiesa, ne jūsų pusėje, o jo...  

Kitas reikalas, kai jis tik dar atlieka žvalgybą (antros fazės pirmas etapas), o čia jūsų žvilgsnis užkliuvo už jo ir...

Na, taip - prasideda “kova“. Nes JŪS jam metėte iššūkį!...

O toliau žiūrėk frazę didžiosiomis aukščiau...  

Ar ne taip?...

[hoppas]

Sei-i truputi pervertinai mano ta "ganetinai suvarytas" cia paprasciausiai posakis daznai vartojamas tarp liaudies su kuria daug bendrauju, nemanau kad mano ego jau toks pasiputes, na zinoma tavo nuomones kategoriskai neneigiu, bet ir negaleciau patvirtinti. 8)
Del kaltinimo, tai net ir krepsinyje gynejas kai ginasi, bet gindamasis juda jam bauda buna ne puolejui, taip kad cia dar gincytina situacija.
Aikido pasirinkau korosu, butu idomu suzinoti kaip vertini kiekviena is ju? kuris is ju tavo nuomone pranasesnis? kuri rinktumeisi?
Dar noreciau pridurti, kad tik puse savo sportavimui paaukotu metu skyriau aikido, teko ir netik sio kovos meno ragaut.
Del techniku, tai mane taipogo netaip truputi supratai, as neniekinu nei vienos technikos, mano nuomone jos visos yra labai veiksmingos, bet dar nemanau, kad esu pakankamai jas atidirbes, kad galeciau drasiai jomis gatveje naudotis, zinoma kartais jos visai netycia iseina, padarai tik tada suvoki kas ivyko.
Man pasirode, kad truputi esi nusistates pries aikido. Del tu isibegejimu nuo kitos tatamio puses ir smugio su baisiu rekimu, tai pasakysiu taip nuo kazko pradeti reikia, neimsi ir nesiginsi pirma treniruote is kart nuo kokiu triju smugiu konbinacijos artimoj distancijoj.
O del to kad ego uzgos nora toliau mokytis kovos menu, tikrai nebijok nes tikrai mokausi ne tam, kad ismokciau apsiginti ir juo labiau nemesiu sportuot, jei koks loxelis gerai sonus aplamdys. Atejau i kovos menus noredamas ismokt gerai snukius dauzyt, bet jei buciau likes tokios nuomones, tai tikrai buciau metes sportuot.

[Smauglys]

Šioje situacijoje "hoppas" pasielgė, kaip tipiškas kultūringas žmogus. Intelektas neleido pirmam duoti į nosį ir šį kartą taktika pasiteisino, nes konfliktas neįsižiebė.  Šiaip tai čia yra didelė problema, nes dauguma normalių piliečių pradėda gintis ar kovoti tik gavę į nosį, o tada jau vėloka . Beje ponas aiškiai prisipažino, kad aikido kovoje nenaudotų. Matyt ir pats supranta, kad aikido Lietuvoje geriau tinka pasirodymams scenoje nei realiai kovai ar savigynai.

[hoppas]

Bent vienas pagyre
Del aikido tai nesutinku su tavim, mano nuomone aikido yra veiksmingas ir realioje kovoje ir juolabiau savigynoje, as sakiau kad nenaudosiu techniku, bet aikido sudaryta ne vien is ju, o techniku nenaudosiu nes neesu dar pakankamo pasiruosimo, kad jos taptu veiksmingos mano rankose, nors kartais taip ir buna. teko matyt kai aero pasiruosimo meistrai naudoja aikido gatves tipo kovose ir tikrai tuomet aikido buvo privalumas.