Nors ne kariškis, bet nemažai jų pažystu. Galiu teigti, kad algos nėra didelės, kol netapsi karininku ir nesedėsi prei stalo čia jau ir aukštajį reikia turėti. Tada galima galvoti apie nebloga uždarbi. Bet visokios rotacijos, xu**cijos gadintų šeimos gyvenimą manau. Tai kad jei planuoji turėti gražia šeima tai sunkesnis variantas. Dėl misijų taip, ten pinigai neblogi, tačiau visada yra rizika gryžti su skyle galvoje, pagalvok ar verta ir kiek tai suvalgys nervų, kai pastoviai gali gauti kulką galvon, užlipti ant minos etc... Klausimas ką darysi paskui? Išeisi į pensiją 45 metų, ir ką toliau veiksi? Gyvensi iš pensijos kuri duok dieve bus 2000 litų.
Su mokslais. Koks vidurkis? Pas mane vidurkis duok dieve 5,5 buvo ir įsotju į nemokamą antrus metus iš eilės. Tai kad čia yra sapalionės, jei žinai kokį dalyką nori studijuoti ir kokių dalykų egzaminus reikia laikyti, kad ir su mokykliniais egzaminais galima drąsiai įstoti tarkim į Vilniaus Kolegija (kur mokausi aš). Jei nori į univera - nenorėk lietuvos univerai yra šūdo verti, sukiša tik sausą teorija, o praktika vistiek darbe gaudai. Pvz. Vilniaus kolegija baigę studentai yra priimami į darbus daug lengviau negu tarkim kokio VGTU. Juolabiau tapus geru specialistu, net ir nereikia to univero, nes tikrai gerų specialistų yra vienetai ir jie labai reikalingi. Ir atlyginimai ne 1500 ir ne 2000 litų būna. Sakei tau 18 ir baigsi 10 klasių, kodėl? Jolabiau, gali stoti į neakivaizdinį susirasti darbą, ir kartu baigti mokslus. Tai išvis gerai. Nes aš pavyzdžiui mokausi neakivaizdiniam ir pas mane čia lafa. Mokykloje taip geria nesimokiau, kaip čia
Neatkalbinėju tavęs nuo kariuomenės. Jei tikrai žinai kad tai tavo pašaukimas tai pirmyn. Jei dvejoji ieškok to kas tiktų tau. Aš pats labai noriu į kariuomene, bet aplinkybės kolkas neleidžia.
