Jau nuo pat vaikystės mėgau mušti negerus berniukus ir peštis su mergaitėmis 
Bet kažkaip tada ar tie kovos menai nebuvo tokie populiarūs, ar tiesiog mamai neatėjo į galvą manęs nuvesti į treniruotes. Tai va ir praleidau savo 16 metų tai plaukime, tai šokiuose, tai stalo tenise, o einant septynioliktiems kažkaip pamaniau, kad reiktų išbandyt kovos menus. Prie to, žinoma prisidėjo ir visokie filmai apie tai. Paieškojau internete ir akys užkliuvo už Kung fu Wing Tsun. Nuėjau į pirmą treniruotę ir užkabino. Dabar daugiau nei 5 mėnesius lankau ir labai tuo džiaugiuosi. Jaučiu kaip stiprėja mano smūgiai, palyginus su pirmomis treniruotėmis, kaip didėja lankstumas. Daug kas mano, kad WT yra neefktyvu apsiginant ir pan., bet tikrai manau, jog gerai įvaldžius bent kokį kovos meną būsi pranašesnis už tą, kuris turi tik jėgos, bet ne technikos 
Labas aš taip pat buvau wtgirl
Ir apie 4 metus ten lankiau. Patariu per daug apie efektyvumą gatvėje neužsisvajoti, nes kovos menas saugioje salėje skiriasi kaip diena ir naktis nuo to ,kas būna gatvėje. Nes nieks į tave nesmūgiuos treniruotės metu netikėtai, visa jėga ir visu greičiu ir tau nepatogiu kampu. Prie to priartinti gali pilno kontakto laisva kova(sparingas) su apsaugom arba be jų... Nelysiu į BWTA politiką, bet tik noriu pasakyti, kad man asmeniškai ten trūko sparingo kaip savęs patikrinimo arba priartėjimo prie realybės. Išlaikiau 12 lygių, bei lankiau instruktorių kursus taip ir neišmokusi kovoti, aišku žinoma kūną kažkiek pralavinau, išmokau daug įdomių judesių. Bet suprask tai nėra kova, kol tu nekovoji. Bet yra dar vienas klausimas ar tau kaip merginai išties reikia išmokti kovoti? Tai sukelia daug streso, traumų ir malonumas tikrai savotiškas... Geriau patarčiau galvoti, kad šiaip užsiiminėji egzotišku sportu/menu savo malonumui, neturint didelių iliuzijų ir viskas bus gerai. Aš dabar pasirinkau sunkųjį kelią, pas Arimaną (Niat Nam kovos menas) iš tiesų išmokti kovoti. O kas tai yra man "iš tiesų išmokti kovoti"?
Tai visų
pirma išsiugdyti ištvermę, kad ištverti kovą ir nepadusti. Kad to pasiekti reikia, perlipti per save, kartais treniruotis iki tol kol nebeturėsi jėgų paeiti. WT tokių pratimų ištvermei ir stiprinimui darydavom labai nedaug, nes sakydavo, kad jie kenkia greičiui...Bet kam tas greitis be ištvermės ir visai be jėgų?
Antra nugalėti baimę, o tai galima pasiekti tik per sparingus. Kadangi wt nebuvo sparingų, tai aš nelabai pažinojau baimės jaučiausi labai kieta ir labai daug mokanti. Atsimenu, kai vesdavau treniruotes tai ant dvigubai už save didesnių tekdavo technikas demonstruoti, visi buvo apšalę kiek aš kietų judesiukų žinau. Bet po to kai teko pakovoti su tais, kurie turi sparingus ir kurie moka smūgiuoti į veidą ir kurie į smūgį įdeda jėgą patikėk baimė atsirado. Kol tau smūgiuoja į krūtinės apsaugą visai nebaisu ir kartais prasileisti tą smūgį. Bet kai taiko į veidą, pasidaro baisu, nes dėl vieno neteisingo judesio gali gauti į akį.
Trečia svarbu išmokti gintis nuo smūgių visa jėga, su kuriais norima iš tiesų pataikyti. Tie pratimai porose gerai, kad išmokti techniškai gražiai tuos blokus atlikti, kad suprasti principus ir panašiai. Bet išmoksi visiškai teisingai atlikt blokus tik išbandžiusi juos per sparingus.
Ketvirta svarbu išmokti ir smūgiuoti įjungiant visą kūną bei pataikyti į judantį taikinį ( pataikyti į judantį taikinį yra , kur kas sunkiau nei į nejudantį kaip medinis manekenas) . Kokia prasmė visa laiką mokytis tik lengvai tapšnoti aš nežinau. Nes jei niekada nesmūgiuoji stipriai, tai realioje situacijoje kovoje beveik jokių šansų, kad padarysi normalų smūgį. Taip pat kaip juokinga man kai sako, kad wt per daug pavojingos technikos, kad būtų sparingai. Aš manau, kad tai taip pat veiksminga kaip savitaiga, jei nebus sparingo.
Na vat tokia mano nuomonė. Jei kas nors dar įdomu parašyk į PM
