Sportas neabejotinai yra geras patikrinimas. Galų gale dėl to, kad ten išmoktum su adrenalino antplūdžiais susitvarkyti, kokių treniruotėje niekad nesusikursi - visgi visi vieno klubo nariai vienas kitą, koks didelis bebūtų sparingo kontaktas, vis tiek automatiškai pasaugo.
Nežinau, kodėl reikėtų jo atsisakyti. Kitas klausimas, kad koncentravimasis vien į sportinę pusę neleidžia pakankamai gerai išsinagrinėti visokių technikos plonybių, kurių kaip tokių varžybose nepanaudosi, bet jos yra pagalbinės priemonės mokantis valdyt kūną, reaguot į priešininką ir t. t. Tai kai eina vien sportas, kartais tiesiog ir treniruojamasi tik tai, kas tiesiogiai bus panaudota varžybose, ir šiaip požiūris į lankantį kontingentą kažkiek į negerą pusę pakinta - svarbūs tik tie, kurie gali kažką laimėti, į kitus nekreipiama pernelyg daug dėmesio.
Pusiausvyra yra gerai. Jokio sporto, jokių varžybų - nu gal... Pvz. kiek supratau (Dojo, jei neteisingai supratau, pataisyk), goju ryu varžybų nėra, nes smūgiuojama į pavojingas vietas, tai kad nesusižalotų visi, jų nėra... Bet argi baisiai sunku tuos pačius smūgius per varžybas atlikti į nepavojingas vietas? Kurių dėkui dievui kūne yra daugiau nei pakankamai... O juk varžybos - puikus mokymo būdas, pamatai, ko trūksta geriau nei per 10 metų treniruočių be jų...