Nežinau, kaip Denis mokosi "sistemoje", bet man esminis metodikų savigynoje trūkumas yra tas, kad daugumoje sričių neatsižvelgiama į tai, kaip jausis užpuolimo atveju užpultasis. Psichologiniai klausimai, adrenalino problema ir t. t.
Kalbant apie situacijų modeliavimą... Laiteriz gražiai parašė alegoriją su sintakse, leksika ir eilėraščiais. Fiksuotis ant kažkokios situacijos atidirbtos, kad jei Petras smogė taip, tai Jonas savo ruožtu smogs kitaip - kvaila. Tačiau nedirbti jų ir tikėtis, kad atėjus laikui viskas vyks intuityviai, be jokių bazinių žinių, nes žmogui savisauga įgimta - irgi kvaila.
Intarpas
aiki-kami: savigynoje ir nemokoma
nudobti žmogų , taip kad nereikia tų dviejų procentų psichopatų. Joje mokoma
sukontroliuoti priešininką, kad jis nepadarytų tau žalos . O šis potraukis, kad žmonės tau žalos nedarytų, man regis, yra kiekviename sveiko proto pilietyje
Grįžtant prie savigynos. Jei žmogus nori plikomis rankomis apsiginti nuo užpuoliko (jei jo tokia užgaida), tai reikia žinoti, kad teks įdėti daug darbo. Jei dažnai puldinėja (stoties rajonas, šnipiškės ir pan.), gal paprasčiau įsigyti šaunamąjį ginklą ir išmokti juo šaudyti ne į žmogų, o taikliai jam pro ausį
Kad kaip saka ir problemų nebūtų dėl peržengtų ribų, ir apsigintum... Ir visgi man regis, kad net tokiam taiklumui darbo statistiniam piliečiui teks padėt mažiau, nei norint sukontroliuot priešininką plikom rankom ir apautom kojom
.
Grįžkim prie taiklios eilėraščių alegorijos. Gali pasirodyti, kad eilėraščiam kurti mokslo taigi nereikia, taigi viskas vyksta intuityviai, nesėda gi kas nors prieš kurdamas prie gramatikos vadovėlio... Bet esmė ta, kad paprastai žmogus, sukūręs gerų eilėraščių, būna mokęsis gramatikos, leksikos ir t. t. nuo vystyklų. Įdomu, kas pas mus nuo vystyklų mokosi kovos meno ar sporto?
Todėl su savigyna viskas taip pat. Kad reikalui esant atsirastų automatinė (kitokia, su pagalvojimu, bus pavėluota) reakcija į priešininko veiksmus, reikia daug ko: reikia, kad būtų automatiniai geri smūgiai (bent pora metų treniruočių), reikia, kad būtų automatiškai geras judėjimas bet kuriomis kryptimis, t. y., kūno valdymas, dar plius atsižvelgiant į pasunkintą situaciją - į adrenaliną (gerai būtų pora metų treniruočių ir nemažai varžybų, visų geriausia netgi ne tik savo srityje), o kalbant apie pačių tipinių situacijų atidirbinėjimą, svarbu, kad jos nebūtų tipinės. Kol kas žinau vieną būdą to pasiekti, paskui gal ir daugiau susigalvosiu, kas žino...
Būdas:
1. atidirbti situacijos veiksmus
kichone , t. y., be priešininko, su ėjimu į priekį,
2. atidirbti situacijas su partneriu stovėsenoje (kad būtų išmokti atitinkami pradiniai veiksmai)
3. atidirbti situacijas su partneriu judant (vis dar nustatytas atakas ir gynybą).
4. atidirbti situacijas su partneriu, kai partnerio ataka ta pati, o tavo gynybiniai būdai -
mažų mažiausiai trys skirtingi, bet šiaip kuo daugiau, tuo geriau.
5. atidirbti situacijas su partneriu, kai jo ataka ta pati, bet iš skirtingų tavo kūno pusių - ne tik iš priekio, bet ir iš šono, iš nugaros ir t. t. Gynyba vėlgi atitinkamai visokia.
6. automatizavimui įvesti pakartoti situaciją mažiausiai tūkstantį kartų...
Kadangi puolimo situacijų yra ne viena ir ne dvi ir ne trys, tam reikės laiko...
Yra būdas ir be visų šių situacijų pakartojimo po 1000 kartų, bet jis vėlgi lėtas... Tai tiesiog bet kuris kovos menas ar sportas, propaguojamas nuoširdžiai ir ilgai ir visapusiškai.
Tak chto, kai užpuolikas ne lochas, tai geriausia gynyba - gynyba su ginklu. Kokiu - pagal situaciją... Kadangi daugumos nešiotis negalima, reik naudot gamtines beigi buitines priemones
Pvz. labai patogiai į delną gula Tymbark sulčių buteliukas 0,33 ml. Imi už kakliuko, o dugnelis logiškai mąstant turėtų gražiai sudužt užpuolikui į kaktą
Ar bent dezorientuoti... O atrodai taigi nekaltai...
Arba vieną vakarą ėjau pakrante tamsoj namo, norėjau prasivaikščiot, tai į turimą maišiuką prisidėjau porą dideliųųų akmenų, puolimas realiai galėjo būti tik iš mašinos, nes peškom ta pakrante nieks nevaikšto, tai sau ir modeliavausi, kaip fainiai užsimočiau ir kam nors belipant iš mašinos paraučiau per rožą ar per mašiną tuo nekaltu maišiuku... Šiaip gerai išėjo, nes patreniravau ne tik kojas, bet ir rankas tą vakarą
Bet visada geriau, kai to neprireikia.
P. S. Uf, seniai jau paklodės nebuvo, tuoj pasipils akmenys iš maišiukų ir Tymbark į kaktą
