denis 
is savo puses dar pridesiu, kad laikau tai daugumos metodiku problema:
- monotoniski sablonai ("viens du, viens du, viens du, kaire desine, kaire desine..")
- scenarijais, technikomis paremtas mokymas ("jei Petras smogia is virsaus, tai tada ... [ir cia parasyta 40 zingsniu seka] ...")
- specifines katos (tipo jose uzsifruota bunkai, tai tada klausimas, kam sifruoti - vien tam, kad reiktu desifruoti, ir tai suprastu "osobo odarennyje"?)
- netinkami prioritetai (varom 1000 tsuki is Kibadachi, o paskui stebimes kodel nemokam judeti, kai svarbu pirma judeti, o paskui jau smugiuoti)
ir tada atsiranda frazes "maziau snekek, daugiau dirbk, ir viska pasieksi", "reikia sparingo kad suprast kaip daryt", "priklauso nuo situacijos", "KOVOS menas ir kovos MENAS", "per viena diena neismoksi, reikia ilgu metu", "ar aikido veiksminga gatveje", "ne kovotojas", ...
sarasa galiu testi. Esme ne tame, kad priestarauju sioms frazems, as daznai sutinku galbut net labiau, nei autorius 
Esme, kad skaitant tarp eiluciu mano nuomone i sias frazes idedama netinkama prasme, jos naudojamos ne vietoje ir atstovauja ne toms mintims, kurias jos turetu reiksti
mano, subjektyvia nuomone, kuri i tiesa nepretenduoja ir greiciausiai yra klaidinga. Taciau ta nuomone man persa isvada, jog tokia metodika ir poziuri yra kur tobulinti, o frazes tera pasiteisinimas nekeisti poziurio/tvarkos, "skambus zodziai", uz kuriu niekas nestovi
ir tada skubama pasiusti diskusiju oponentus... treniruotis - "maziau sneku, daugiau darbu". Kas daug pasako ne apie oponenta Ir siaip, neduokdie yla is maiso islis - juk jei ka, visada pasakai "dirbt daugiau reikia", ir atsakomybe nuslenka nuo peciu 
(c)Arkadijus Raikinas
na, galbut visa esme yra tame, kaip yra treniruojamasi. Gal pakeitus poziuri nebutu, kad "aikido veikia pries locha, o pries speca - nini", o "menininkai" butu "kovotojais"
Supranti Laiteri, problemas tame yr, kad jai pradesi visus be isimties mokyt "tesingai" tai jai, isivaizduokim pas tave yra simtas mokiniu, tai po dvieju savaiciu "teisingu"treniruociu liks tik penki. Kiti labai greitai susimastys "o nafig man to reikia"Zinai, kame yra problema? Zinok, kad tik apie tris-penkis procentus vyriskos zmonijos populiacijos yra, taip skant "apsigime kovotojai". Jai ziuret nuo zmonijos evoliucijos, arba i gyvunu pasauli, tie pora procentu( atmetus neisgyvenusius iki brandaus amziau) budavo bandos arba genties vedliai.
Pvz., yra tokios studijos, ar lengva paruosti zmogu taip, kad jis be jokiu pasaliniu minciu galetu nusauti/papjauti/pasmaugti, zodziu padet kita zmogeliuka. Cia karinese strukturiose. Pasirodo, kad tai praktiskai neimanoma. Galima iki kone visisko realumo modeliuot stresines situacijas, ir galima ismokint kari nusauti priesa, ziurint jam i akis. Bet NORMAlAUS zmogaus problema, kad po to jis nesusidoroja psichologiskai. Po tokiu uzduociu vykdymo, reikia apie puse metu reabilitacijos su rimta specialistu pagalba.
Isanalizavus Pirmo ir Antro Pasauliniu, ir po to buvusiu konfliktu-Korejos Vietnamo karu duomenis paaiskejo, kad is visu kariu (pestininku) kurie dalyvavo konfliktuose tik 25 procentai yra sove i prieso puse. Is tu TIK penki procentai yra taikesi ar sove i priesa, turedami su juo vizualini kontakta. T.Y. ziuredami kitam i akis. Is TIk du procentai, yra zude kare ne viena karta. Visi kiti tik saudavo kazkur, daugiausia i ora is apkasu. Didziausia zala per karus padarydavo aviacija, artilerija, laivynas , minos, dujos, masonio naikinomo ginklai.
Darant tyrimus su JAV pavijngiausiais kaliniais, recidyvistais paaikejo, kad tokie sudaro apie DU( atkreipk demesi) procentus. Ir beveik visi is ju-PSHICHOPATAI, turintys dideliu nukrypimu nuo normos. Taigi buvo nustatyta, kad ir su dalyvavusiaisiais kare-tie patys du procentai, kurie yra nekarta zude. Ir jie-psichopatai.
Su trebiruotemis kovos menuose-panasiai. Eiliniam, NORMALIAM zmogui NEREIKIA tokiu igudziu, kad jis REALIAI GALETU kazka padaryt priesininkui, t.y. samoningai suzaloti ar nuzudyti i save panasu. Eiliniam zmogui pilnai pakanka isukdyti pasitikejima savimi, kad jis ZINOTU, kad gal but gali kazka padaryt. Nors realiai-ne velnio jis negali, ar ba reikia kardinaliai, is esmes keisti zmogaus asmenybe. Bet paprastas zmogus nesusidorotu su tuo psichologiskai-paluztu. Ir rezultate pas tave liktu tie zmones is tu dvieju procentu. Is ju gimsta geriausi pasaulio kovotojai, sekmingiausi verslininkai , zymiausi politikai, Yvairiu sryciu pasaulinio masto zvaigzdes ir t.t. Taciau tai tili grazu ne kiekvienam.
