Laiteriz, tiesą sakant, į šoną nenuklydo, o pažiūrėjo iš kitos pusės, iš tos pačios, kiek suprantu, ir Denis savo "sistemoj" bando žiūrėt.
Skeptikui - nemanau, kad žmogus,
sąmoningai gyvenantis savo gyvenimą ir pasiruošęs įvairaus plauko netikėtumams yra "kiborgas". Kaip sykis priešingai. Ir jei gyveni sąmoningai, tai pasiekęs maksimalų sąmoningumo tašką kaip sykis esi "tu", ir net labai "tu". Kitais atvejais, gyvendamas autopilotu, dažnai esi ne "tu", o "visuomenė"
Grįžtant prie savigynos, sunkiau užpuolikui nugalėt "tave", o ne standartiškai visuomeniškai reaguojantį asmenį...
Netiksli citata iš straipsnio Lietrytyje apie sportinį dažasvydį Lietuvoje. "Vienoje komandoje yra mergina, kuri dažnai elgiasi prieš visas taisykles, bet paskui pasirodo, kad ji buvo teisi, ir ji laimi".
Šansas laimėti prieš užpuoliką - ne tik fizinis lygmuo, kai esi išsianalizavęs situacijas ir jas atidirbęs. Neabejoju, kad užpuolikas irgi yra jų prisianalizavęs tiek ir tiek. Šansas slypi protiniame lygmenyje, psichikos atsparume, sugebėjime numatyti kelis žingsnius į priekį, visų pirma -
savo , paskui pageidautina - ir jo.
Ir ši tema puikiai tokiom analizėm tinka. Kai užpuolikas - lochas, gali užtekti ir fizinio lygmens. Bet kai ne...