Pagrindines diskusijos > Kovos menai
Japoniški kardai
Kesagiri:
???
Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba Prisijungti
žr.9b - greičiausia, ką radau paskubomis.
Sei-i:
--- Citata ---???
Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba Prisijungti
žr.9b - greičiausia, ką radau paskubomis.
--- Baigti citatą ---
Tai nieko beveik ir nepripainiojau, o tik pavadinau “ne visai tiksliai“, pavadindamas “didžiuoju kardu“ kiek trumpesnįjį “tikrąjį“ tachi (arba - dachi, tai tik užrašymo lotyniškomis raidėmis skirtumas, kaip ir tsuki ar zuki, keri ar geri, kur pastarieji naudojami žodžių junginyje jiems einant po jį konkretizuojančio: taip pvz. Keri-waza, tačiau Mae-geri), kai reiktų teisingiau jį vadinti konkretesniu ir pilnesniu no-dachi... :D
Esu įsitikinęs, kad ko-dachi, kaip ten ir sakoma, tai wakizashi pirmtakas iki Edo periodo. Šis juk galop irgi persuktas ašmenimis į viršų patapo wakizashi, nors pradžioje tai buvo tas pats ko-dachi! O Edo periode dachi/tachi, ar dar tiksliau - sutrumpėjęs no-dachi, jei jau šįkart nesakyti “kalavijas“, o pasakyti “didysis kalavijas“ (tfu, dar tiksliau - tai kardas!) tapo mums labiau žinoma katana, persukus ašmenimis į viršų ir užsigrūdus už juostos, o ne palikus kadaruoti “husariškai“, kaip iki tol.
Tachi gi įvardijau teisingai - ta pati katana, kabanti prie šono ašmenimis žemyn!... :A Beje, anoje Kesagiri nuorodoje kaip tik ir kalbama apie tai, kad ko-dachi yra bendrinis pavadinimas, kaip ir dachi (tachi) - pagrindinio kardo. ;)
Sei-i:
--- Citata ---Ačiū už pataisymą, supainiojau tachi su tanto...
Tanto iki 30 cm ilgio :)
Jo, paaiškikyt skirtumą :)
bo muziejuj nemažai katanų/tachi buvo išardyti ir geležtė su rankenos materijolais tiesiog padėta vitrinoj :)
--- Baigti citatą ---
Iš esmės turėjai matyti daugiausiai tai, jei “metriniai“ - katana. Senesnė kalyba labiau juos irgi užriesdavo, nei vėlesnioji, Edo antroji pusė... Tai vadink juos katana - ir nekvaršink sau galvos!... :D
Jei trumpesnis, o atrodo “kaip tikras“ - tai greičiausiai buvo wakizashi... :D O jei peilio dydžio - tanto. :D
Pats didžiausias, kuriuo mosikavosi T. Mifunė Kurosavos filme “7 roninai“ (“7 samurajai“), skirtingai nuo kitų - no-dachi. Jį kabindavo ant nugaros, kaip ir riteriai pas mus dvirankį Renesanso laikais.
Normalus kardas, kabantis mūsų kavaleristų kardų (bet ne kalavijų, kurie kabodavo išilgai kojos, ne įstrižai) pavyzdžiu vadintas tiesiog tachi.
Jie Edo laikotarpiu (1600-1868 metais) buvo leisti nešioti komplekte, vadinatame daisho, su “kambariniu“ kardu kartu tik samurajams, ashigaru (pėstininkams) bei kilusiems iš jų roninams (bendrinis karių pavadinimas yra bushi) ir tiems, kurie gaudavo tokią privilegiją (kai kurios yakuza ir yojimbo grupės bei, retokai, “prekybos agentai“) savigynos tikslais, nuginklavus visus likusius prasčiokus.
Trumpas kardas, “kambarinis“, vadintas ko-dachi (mažasis kardas), vėliau, tame pačiame Edo laikotarpyje, pervadintas į wakizashi, kaip ir tachi pradėtas vadinti katana, nes tada kilo mada juos nešioti ašmenimis į viršų (dėka iai-jutsu arba tiksliau batto-jutsu), kas leido greičiau jį ištraukti kartu su sklandžiu kirtimo judesiu (iš čia Vakarų pionierių-“kaubojų“ mada nešiotis revolverius, pritvirtintus prie šlaunies dėkle atviru viršumi).
Tanto - tai didysis peilis, turintis atramą - tsubą. O peilis be jos vadintas... :rolleyes: Reikia pasitikslinti - Bilobilo negeriu... :D
Ir dar buvo į durklą panašus smaigas, kuris kažkodėl vadinamas samurajišku kinžalu, tačiau jis nelabai naudotas ką nors žaloti, o yra skirtas atpainioti užsiveržusiems šarvų “šniūrėkams“... :D
Ar vėl ką nors pripainiojau?... ;)
Sei-i:
Aha, dar pridursiu:
Tokio daikto kaip ninja-to, arba tiesiojo nindzių kalavijo - nebuvo. Čia yra marketinginis mistifikatorių išmislas. Kaip visuotinis nurodymas visiems karatiūgoms apsivilkti 20a. pradžioje, nes nepadoru demonstruotis pusnuogiams, o ypač prieš imperatorišką šeimą - iki tol jie tik klubų raiščius juosėjo. Tarp kitko, sanchin-kata ligi šiol atliekama tradiciškai be kimono, o ir kelnių klešnės stengiamasi užraitoti... ;)
Prekeiviai suvokė, kad karate-gi - labai gera mintis, juk judo-gi ir keiko-gi (iš kendo) tokie tai yra, tad kuo nepadarius karatiūgoms tokio “specialaus kimono“?... ;)
Kas dėl ninja kardų, tai jie labiau mėgdavo tokius “fokusus“, kai įsikišdavo į katanos makštį trumpajį kardą (vis tiek tik patalpoje reiks naudoti, tai kam ilgą tampytis, o judesys savaime netikėtas gaunasi, kai tikiesi ilgo, o tau jau galvelę ridena... - uch, tie klastūnai!)...
Ir kuriant ninja-to iš tikro apjungta dvi istorinės koncepcijos: senojo ilgo ir tiesaus (nes katana išsilenkia dėl technologinio grūdinimo proceso, nardinant ją kampu, o ne statmenai, todėl ir sakoma, kad nindzių kardai prastesnio metalo - juk “nedadaryti“!) choku-to bei trumpojo ko-dachi. Beje, ir no-dachi būdu nindzės kabino tik todėl, kad keliauti ir judėti taip patogiau, kaip ir karys šautuvą taip persimeta, kad dirbti netrukdytų.
Gi “atviriems nindzėms“, kurie ir buvo samurajai, jokio poreikio maskuotis taip nebuvo: jie ir taip, jei nešiojo, tai nešiojo daisho komplektą LEGALIAI. O slaptas nindzė su ninja-to - tai labai geras būdas atkreipti dėmesį į jį.. Na, kaip dabar šnipą gatvėje “galima atpažinti“ iš lietpalčio stačia apykakle ir juodų akinių... :D
Asia:
Idomus pastebejimai gerb. Sei-i...
Gal gali koki saltini nurodyt? Idomu butu pasiskaityt...
Kad kardus kartais pasikabindavo uz nugaros (filmuose gal ir nieko atrodo), tai tik tam, kad kopiant i kur nors nesitabaluotu, kur papuola.
O siaip - tradicinese makstyse ju is vis nenesiodavo - budavo daromi visokie maskavimai (tusciavidures lazdeles, skeciai, irankiu kotai)...
Navigacija
[0] Žinučių sąrašas
Eiti į pilną versiją