BUS ILGAS TEKSTAS. Nes išeina už bokso smūgio teorijos ribų, tad ir pavadinimą temos papildysiu...
Gerai aiskui ir teniso kamuolikas ir pusmaisiai ir visa kita gerai, kad ir nesusije su boksu. Kiekvienas treneris turi savo ruosimo metodika ir kol ji duoda ka nors naudingo sportininkui, tol ji gera. Sios trys, mano anksciau isvardintos priemones yra klasikines bokso treniruociu priemones manau 99% esancios visuose klubuose. Visa kita imporvizacija, pries kuria as neturiu nieko pries ir netgi sakyciau yra sveikintina.
Tai kad tas kamuoliukas - tai “dinaminė kriaušė“, o minėtas pusmaišis - tai pati klasikinė kriaušė!...
Šios priemonės bokse yra dar seniau, nei atsirado tavo aprašyti kaip pagrindiniai “horizontalios plokštumos“ kriaušelė “greičiui“ ir net dabar toks priprastas maišas!!!
Pirmoji atsirado dėl išpopuliarėjusių džebų bokse, o antrasis - dėl įvestų pirštinių ir tapusių vertingesniais smūgių į korpusą! Viskas per tą papildomą “taškų skaičiavimo“ sistemos įvedimą, kada gali laimėti ne vien K.O., bet ir taškais!
KODĖL pamirštama tai, kas buvo, taip pat buvo pakeista ar išmesta, ir SVARBIAUSIA - kodėl įvyko šie pokyčiai?...
Kolegos, tai juk BOKSO ISTORIJA!!! Kodėl gi nepasidomėjus, kaip ten ir kas iš tikro vystėsi?
Net matau, kaip liūdnas Saxum veidas pradeda giedrėti!...
Na, judejimo menais galima pavadinti bet kuri uzsiemima, kuriame yra keiciama kuno padetis, tik vargu ar kuris nors menas gali buti didesnis ar geresnis nei kitas. Bet cia siap.. filosofinis pamastymas:) O siap tai gera mintis kova su seseliu taiczy ritmu.
Tą patį siūlau padaryti ir bet kuriam karatekai su jo katomis!
Jis aisku nelavins greicio ir aerobines istvermes, bet manau turetu but naudingas tarpraumeniniai koordinacijai ir raumenu pamaitinimui uzsiemimas. Reiks jauciu pabandyt.
Tai kad KAIP TIK lavins greitį ir ištvermę!!!
![:-]](http://www.fightclub.lt/forum/Smileys/default/zvengia.gif "Labai juokinga")
Paradoksas?
Tai dabar pasiimkite gerą puodą kavos ir pilnas kišenes kantrybės...
Esmė tame, kad efektyviam veiksmui (smūgiui) nebūtinai reikia didelių fizinių pastangų ir, kaip taisyklė, dėl tokių pastangų daugkartinio panaudojimo, būtinos ištvermės!
Čia aš kalbu “ereziją“, tiesa?...
Paskaičiuokite kada, kiek žmogui kainuoja energetiškai (turiu omeny fizikoje apibrėžiamą sąvoką “darbas“) perkelti savo kūną iš vieno taško į kitą žengiant, ir kiek jis tam sunaudoja tų energetinių sąnaudų. TAI - yra efektyvus judėjimo būdas! Nors, kol tik pradedi mokytis vaikščioti, reikia oi kiek daug pastangų ir prakaito išlieti...
Kalbėdamas apie tavo pateiktą formulę, aš paminėjau ignoruojamą dažniausiai, kai aiškinama taip supaprastintai, vektorinį greitį. ŠIS yra svarbiausias elementas toje “smūgio teorijoje“, nes tu gali judinti galūnes labai greitai, ir net įtraukti dideles mases į judesį, tačiau jei jis nebus KOORDINUOTAS ta pačia kryptimi (t.y. vektoriai jų nesipliusuos!), tai bus tik DAUG ENERGETINIŲ sąnaudų, prie MENKO GALUTINIO jų impulso!!!
Pameni, ką Asia sakė, kad jo “sausuolis“ turėjo gerą smūgį?...
Gerą, bet dar nepakankamai gerą. Nes jis sugebėdavo išnaudoti gerai greitį ir net dalinai savo masę (kiek ten jos bebuvo) koordinacijos prasme, tačiau NE VISA ji nueidavo ten, kur reikia. Dalį jis nukreipdavo į save, todėl ir padusdavo.
Stipresni žmonės iš viso įdeda daug pastangų į smūgį, nes nori, kad jis būtų stipresnis. Noras logiškas, tačiau...
Neefektyvus judesys, kaip minėjau, iššaukia prakaitavimą (nes pastangos iš tikro verčia prakaituoti). Jei stengiesi smūgiuodamas - prakaituoji. Labai geras indikatorius, kad judesys atliekamas neefektyviai, nes dalis pastangų yra nukreipta tam, kad kompensuoti ne ta pačia kryptimi judančių kūno masių vektorinius greičius (čia reiktų man jau schemas paišyti dėl suprantamumo). Tada pasirinktam masės objektui suteikti didesnį greitį stengsitės pridėti daugiau raumenų jėgos, kad neutralizuoti kitus judesius.
Tiek tavo, tiek ir Saxum pateiktos teorijos yra ganėtinai supaprastintos, bet bendram pažinimui tinkamos. Taip, tiesą sakant, visur ta teorija ir aiškinama. Bendram susipažinimui. Bet ne visai taip, jei pasidomėsi iš biomechanikos pusės (pižaminiams: bioenergetikos... osu!...
).
Taiczy, kaip ir kiti dveji VISIŠKAI SKIRTINGI “vidiniai kovos menai“, iš tikro mokina be pastangų sujungti visus šiuos vektorinius greičius į vieną ir gauti DIDESNĘ vektorinių greičių sumą. O kadangi nebuvote įsitempę, tai ir ištvermės kartoti ŠIAS PASTANGAS nebereikia...
Džo Sulivanas, kad taptų bene pirmuoju žinomiausiu bokso čempionu, kovojo BE PIRŠTINIŲ kiek, žinote? Ar ne 74 raundus?!...
O ilgiausias mačas bokso istorijoje truko... 114 raundų! Irgi be pirštinių! Pilnu kontaktu!!! Ir nemanau, kad “London rules“ čempionai labai taiczy kokį žinojo, tačiau neabejoju, kad PRINCIPUS taikė tuos pačius (čia tiems, kurie aukština rytiečius ir nusisuka nuo mūsų protėvių, sugebėjusių ne tik tą patį, bet ir daugiau - vien dėl kitų gyvenimo sąlygų ir sveikesnio kūno sudėjimo!). Aišku, jei su dabartiniu boksu ir aukščiau paminėta teorija - tai ir pusės tiek neištempsit!.
(žmona sako, kad aš esu tiek tinginys, kad net ir pasirinkau “sportą“, anot jos, kuriame net prakaituoti nereikia!...
).
Taip kad tikrai geras patarimas: NESIPARINKIT smūgiuodami!
Išlietas prakaitas treniruotėse nebūtinai rodo, kad ji buvo naudinga. Kartais jis rodo, kad pastangas nukreipėt nenaudinga linkme.
Tačiau yra DAR BLOGIAU. :?
Prisiminus energijos tvermės dėsnį, tampa akivaizdu, kad ši smūgio metu neatiduoda lauk energija niekur nedingo... JŪS ją sugėrėt. JŪSŲ organizmas ir kūnas!
Dėl šitos va priežasties koks nors taiczy (atliekamas teisingai) yra sveikesnis, nei dabartinis boksas, net jei pastarąjame tik maišą daužysit. Nors čia siejasi su ki, bet ta pati ki paaiškinama šiuo atveju ta pačia fizika...
(yra tokia tema Kovos menų skyriuje!)
Hmm... aisku as neatmetu tos galimybes, kad galima samoningai koncentruotis i daugiau nei viena dalyka, reiktu pasidomet tuo. Galu gale pasauly visokiu geniju pilna, nors iki siol maniau kad zonglieriai tai daro automatiskai, ilgu uzsiemimu deka.
Tu irgi tą gali, jei išmoksi koordinuoti savo kūną ir mintis teisingai. Kada nors pažiūrėk, kaip vaikas atlieka prašymą atsisėsti ant kokios kėdės - kiek nekoordinuotų ir bereikalingų judesių!...
Suaugęs daro mažiau, bet, jei jam tam reikia pastangų, laiko ar dar ko nors - geriau įsižiūrėjęs rasi paaiškinimą tokį patį...
Kartais naudojamas toks “fizinis IQ“ terminas (beveik kaip ki/qi, tik raidės apsuktos!...
). Ir Maiklas Džordanas šiuo atveju tikrai prilyginamas Einšteinui...
Jei jų IQ lyginti pagal jų specializacijas...
O del automatizmo, tai be abejo, kaip ismokai neteisingai, taip pat gali ismokt ir teisingai. Tik kam gaist laika... perrasinejant ta CD-R, senatve gi ne uz kalnu:)
Tai kad pastangos nebūtinai reiškia teisingai - pora minčių aukščiau žr.!
Taip, butent taip ir yra. Bet yra vienas niuansas. Kai pagreitis yra nekintamas, pavyzdziui laisvo kritimo pagreicio atveju ar kitokio judesio kur jis pastovus, tuomet atstumas tiesiogiai priklauso nuo laiko kvadrato. Tokiu budu, jei objektas juda 2 kart greiciau nekintant pagreiciui, kaip judejo tai jo nukeliautas atstumas bus 4 kart didesnis. Is cia yra isvedmas tas dydis - greitis kvadratu, vietoj pagreicio.
Nieko nesupratau - tiek pripainiojai elementarioje matematikoje, skiesdamas per nesusijusius palyginamuosius pavyzdžius...
Pateik mums, prašau, pagreičio apskaičiavimo per greičius ir laiką formulę, laikant, kad kelias yra konstanta, ir kaip tu formulėje F=maa pakeiti tada a į v, turėdamas omeny, kad v pradinis yra lygus 0...
Smugis ivyksta per labai trumpa momenta, sakykim vidutinskai per 1/5 sekundes dali. Todel siap jau priimta manyti, jog smugio metu pagreitis yra lygus greicio kvadratui, t.y. pastovus dydis, nes ismatuoti pagreicio kitima kiekvienu vykstancio smugio laiko tarpu ir isvesti vidurki yra sudetinga uzduotis. Bet siap jei norint suskaiciuoti tiksliai, tai be abejones, reikia skaiciuoti pagreicius.
Formulę, kaip apskaičiuojamas pagreitis, duok prašau...
Be abejones, kad tiksliai suskaiciuoti sukuriama jega reikia skaiciuoti ir tuos pasisukimu vektorius. Taciau siap jau uztenka zinot kad sukuriama jega priklauso nuo siu technikos elementu - pasisukimu, mases perkelimu, greicio ir tt. Sukuriama smugio jega galima ismatuoti prietaisais ir filmuojant smugiavimo momenta galima paskui analizuot kuris techninio veiksmo pokytis padidino ar sumazino jega. Bet cia jei kam olipiadai reiktu ruostis.
Ne, čia TAM, kad suprastum, kur dingsta tavo visa tiek generuojama jėga!
Ir kodėl tiek pastangų reikėjo tau, ką kitas padaro be pastangų ir didesnės kūno masės...
Bruce Lee pavyzdys, tarkime.
Nors tas “kačiokas“ irgi fanatiškas buvo, tai nelabai tinkamas, tačiau su “lakūnais-bandytojais“ lyginti tiks...
Na taip, paprastai kalbant, nevisada trumpas atstumas yra pakankamas igyti maksimaliai dideliam pagreiciui. Mes tam ir laviname staigiaja jega, kad galetumem sugeneruoti maksimaliai galima judejimo galinguma, per maksimaliai trumpa laika.
Ar matei kada kokį impulsą generuoja kokie taiczy meistrai, tiesiog pridėję delną prie kieno nors krūtinės?...
O kodėl?
Ki kalta?...
O jei vis tik į tą formulę pažiūrėti? KIEK JIE masės į judesį įdeda, prie to paties pagreičio? Būtent PAGREIČIO, o ne greičio, nes pradinis, kaip ir minėtame - lygus 0, kai galutinis bus lygus tokiam pačiam, koks yra ir prie Thomaso paimto tipinio smūgio...
Sitas judejimo greitis ir yra igytas pagreitis, kadangi smugio pradzioje musu rankos judejimo greitis yra 0, o smugio momentu jos judejimo greitis yra jau kazkoks dydis, tai greicio pokytis yra lygus greiciui (x-0=x). Siuo atveju pats svarbiausias kintamasisi yra tas startinis greitis, atstumas nera toks svarbus, tuo atveju, jei sugebame sugeneruoti maksimalu greiti per trumpesni atstuma.
Dėl atstumo yra mano pavyzdys, o fizikoje galutinai susipainiojai. Pradėkim iš pradžių, kai rasi pagreičio apskaičiavimo formulę, kur figūruoja greitis ir laikas.
Beje, ilgesnis atstumas taip pat nebutinai naudingas pagreiciui, isvyste startini greiti, visa likusia distancija musu pagreitis gali nesikeisti (jei judejimo greitis vienodas) arba net mazeti. Cia ir is to paties Niutono:)
Nevisai iš Niutono, bet maždaug mintis aiški...
Sutinku ta prasme, kad galutinis greitis yra baigtinis dydis. Formulę!
Pabandysime pritaikyti mokslinį metodą, ir pamatysi, kaip viskas įdomiai apsiverčia ir susidėlioja...
Bet kalbedamas apie smugio trajektorija, as labiau galvoje turejau ne atstuma bet ta kosinusu principa - smugis turi buti statmenas priesininko plokstumai - tada jo jega didziausai.
Gal ne visai taip: bendro vektorinio greičio projekcija turi būti nukreipta tiesiai į poveikio tašką.
Smūgis į spindulinį rezginį yra veiksmingesnis kiek kylantis iš apačios, nei tiesus.
Ir visokie improvizuojamieji smugiai, kurie nesudaro stataus kampo su smugio pavirsiumi yra is esmes energijos netikslingas eikvojimas.
Jei laikyti, kad smūgis yra tik vieno tipo, taip.
Bet smūgiai yra dar kokių 5-6 tipų, įskaitant tokius “prabraukiančius“. Kada nors pabandykite “loumavaši“ ne tiesiai, kaip įpratę, o lyg praslysdami, pragremždami priešininko raumenį, lyg susukant, kaip skalbinį grežiant...
Ir paklauskite jo, kokie įspūdžiai - prie to paties greičio ir jėgos...
Ir paskui bėkite (greitai kurį laiką dar nebus būtina), nes atsistojęs jis fiziškai išreikš, ką mano apie jūsų klausimą...
Panašiai veikia ir “antausiniai“ smūgiai atviru delnu - pasibandykite į dilbį...
O tu - tik toks smūgis... “Abyžajieš, načalnyk“ (kažkoks filmas).
Aisku trumpas atstumas taip pat be galo svarbu - kadangi maksimaliai trumap atrajektorija ispildytas smugis trunka maksimaliai trumpa laika (esant tam paciam greiciui), vadinasi priesininkui sureaguoti i veiksma trunkanti trumpiai yra sudetingiau o ir veiksmu per ta pati laika galima atlikti daugiau.
Kitaip tariant, jei vienas geras smūgis yra lygus 10 kokių nors matavimo vienetų, tai trumpučiai-greitučiai 10 po 1 turės sumoje tokį patį kumuliatyvų efektą?...
O jei geras atsivėdėjus lygus 5, o greitas - 2, tai trys tokie bus sumoje daugiau - jau 6.
Viena bėda su tokia teorija - gezas nelabai norės laukti, kol tu “suma sumarum in actum reum“ atliksi...
Na as gal ne visai tikslaii issireiskiau apie tuos svorius, mane gerai pataise Saxum. Labai priklauso nuo to kaip dirbi su svoriais. As pasiliksiu prie tu skaidulu teorijos, nors ir sakai kad ji dar nera patvirtinta, taciau, maciau konkreciais pavyzdziais kaip ji veikia. Protingas ir atitinkantis sporto sakos keliavmus reikalavimus atleto savybems darbas su svarmenimis yra netgi naudingas. Taciau mases auginimas vis tik lavina letasias skaidulas.
Aš tai galvoju, kas labiau lavina: maistas ar svarsčiai?...
Kaip ten, Saxum?..
Be to, dideliems raumenims reikalingas didelis kiekis energijos, o taip pat susidaro didelis kiekis atlieku sukurus ta energija, kurias reikia isvalyti. O kas liecia Foremana, tai sunku pasakyt ar jis isimtis ar jis tik svarscius kilnoje ne taip, kaip koks kulturistas.
Didesnė teisingai pajungtų atskirų masių elementų masė sukuria didesnę bendrą impulso masę... Susakiau - šakės...
Bet idėja tame, kad Foremanas išmoko smūgiuoti teisingai be tos masės, o paskui ją uždėjo ant judančių šarnyrų ir gavo pasekoje prie to paties vektorinio greičio didesnę jų masę ir baigtinį didesnį smūgį!...
Del plyometriniu pratimu (kamuoliuo gaudymo, arba atsispaudimu su suplojimais, pritupimu su pasokimais ir pan.) Jie visiskai nepriestarauja skaidulu teorijai ir net priesingai, ja dar labiau patvirtina, jei zinosime kas vyksta su raumenimis, atliekan siuos pratimus.
Plyo - kas?...
Teisingai Saxum sake, kad staigiaja jega ugdyti reikia dirbti su dideliu apkrovimu ir greitai. Kai dirbame su nedideliu svoriu, panaudojamos yra tik dalis raumeniniu skaidulu, reikalingu atlikti darba. Tokiu budu dalis skaidulu tinginiauja ir nesilavina. Dirbti dideliu greiciu negalime su maximaliai galimu pakelti svoriu, jis bus siek tiek mazesnis, todel logiska manyt, kad dirba ne visos raumens skaidulos.
Čia man reikia jau pasinerti į apmąstymų procesą, nes nuo biomechanikos pereinam prie biochemijos kokios...
Jegos trikovininkai naudoja praktikoje tokius pratimus, kai uzsideda svori virsijanti ju galimybes arba karta per savaite daro su maksimaliu svoriu. Tokiu budu ijungiamos visos raumenu skaidulos i darba. Atliekant plyometrinius pratimus taip pat apsikrauna visos skaidulos, kadangi apkrova kuria patiria raumuo yra didesne negu esamas to raumens pasirengimas. Taciau visos skaidulos mobilizuojasi per maksimaliai trumpa laika. Jei kalban su pavyzdziais, tai gaudant kamuoli raumenys yra visiskai atpalaiduoti taciau tik sugriebus kamuoli, del jo greicio ir mases sukurtos jegos, musu raumenys patiria didziuli apkrovima (cia ir tas pats Niutono desnis ir siek tiek juda kamuolio judejimo kryptim. Staigiai isijungia visos raumenu skaidulos, kad pasipriesintu kamuolio jegai, tokiu budu stabdo ji. Iki 0 greicio, kur apkrova sukuriama kamuolio yra maziausia. Taigi. atliekant siuos pratimus yra pasiekiamas dvejopas efektas - maksimaliai apkraunamas raumuo ir jis labai greitai susitraukia. Tai ir yra pagrindiniai galingumo rodikliai, lemiantys staigiaja jega.
Pataisysiu kiek: šie rodikliai matuoja RAUMENS, o ne JUDESIO savybes.
Tiesa, su siais pratimais reik atsargiai - metant taip 200 kg stanga nuo krutines i ora ir gaudant ja labai lengvai galima suplesyti raumenis.
Arba pažeisti stuburą kaip Bruce Lee ir gulint lovoje rašyti kokią Tao Boks Do...
O del to sudominimo - tai ka jau cia jumi senus vilkus tokiasi triukais sudominsi. Sitie principai ne tik kad bet kurioje kovineje sporto sakoje gali buti taikomi, bet ir apskritai sporte. Taciau zmonems kurie nori pradet sportuot ir jau sportuoja, labai naudinga tokia "aukstoji matematika" principai ir pan., kad suprastu savo atliekamu veiksmu prasminguma ir tt. As visad maniau, kad tai kelia kovine dvasia ir motyvacija.
Labai tikiuosi, kad mano pastabos buvo suprastos...
Kam per sunku buvo, pateiksiu menišką (va, dizaineriai visokie matematikos nemėgsta) pavyzdį. Smūgį-darbą galima atlikti trimis būdais, bet tik vienas iš šių variantų bus efektyviausias:
Įsivaizduokite, kad prieš jus vandens kliūtis. Vandens iki pažastų. Ir jums reikia į aną krantą...
1. Galite bristi. Pasipriešinimą jaučiate? Kiek pastangų įdedate - irgi.
2. Galite įsibėgėti ir pulti krūtine į vandenį. Kurį tai kelią įveiksite efektyviai, bet po to vis tiek brisite. Čia kaip smūgiuojant iš pradžių atpalaiduojama, o po to įtempiama galutinėje fazėje. Maždaug, Asios pateikto “sausuolio“ sugebėjimas smūgiuoti...
3. Galite tiesiog plaukti...
Maždaug, filosofija pagal taiczy... Pats sugalvojau, eidamas pro Tru namus...
Zodziu gal jau uzteks su matematika?
Ne-a!
Jei pradėjai, tai ir pabaikime su tomis formulėmis!!!
Bet siap labai liuks surast geru specialistu ir tikiuos (as kaip savanaudis, egoistas ) man bus naudinga jusu draugija kuriant kokias imporvizacijas
Dabar angelų choras trys-keturi Saxum:
“Ačiū tau už šį forumą!!!“Choras lenkiasi!...
Be to labai liuks kad kai kuriasi atvejais skiriasi nuomones - sportas kaip sakoma yra ne tik mokslas, bet ir menas. Todel visai aisku kad kiekvienas ji gali taikyt ne kaip akla formule 2+2, bet ivairiai varijuojant formulemis, kad pasiekti rezultato. As cia dar i tema?
Viskas į temą...
P.S. nieko neatradau toje teorijoje, kurią pateikiau. Atradau, kad reikia gilintis į biomechaniką...
