O kuo blogai dar ir teniso kamuoliukas? Ir sunkesnė kriaušė - toks “pusmaišis“?...
Jau nekalbu apie visokias makivaras, kurios su boksu iš viso nieko bendro neturi...
Gerai aiskui ir teniso kamuolikas ir pusmaisiai ir visa kita gerai, kad ir nesusije su boksu. Kiekvienas treneris turi savo ruosimo metodika ir kol ji duoda ka nors naudingo sportininkui, tol ji gera. Sios trys, mano anksciau isvardintos priemones yra klasikines bokso treniruociu priemones manau 99% esancios visuose klubuose. Visa kita imporvizacija, pries kuria as neturiu nieko pries ir netgi sakyciau yra sveikintina.
Jei jau taip, tai taiczy - tame dar didesnis judėjimo menas!...
Be bajerio! Pabandykit kada pasiboksuoti su šešėliu pagal taiczy taisykles: lėtai, vienodu greičiu, nenutrūkstamu judesiu ir be pauzių!...
Na, judejimo menais galima pavadinti bet kuri uzsiemima, kuriame yra keiciama kuno padetis, tik vargu ar kuris nors menas gali buti didesnis ar geresnis nei kitas. Bet cia siap.. filosofinis pamastymas:) O siap tai gera mintis kova su seseliu taiczy ritmu. Jis aisku nelavins greicio ir aerobines istvermes, bet manau turetu but naudingas tarpraumeniniai koordinacijai ir raumenu pamaitinimui uzsiemimas. Reiks jauciu pabandyt.
Žmogus dėmesį gali sutelkti vienu metu prie 7 dalykų. Ką ir įrodo visokie akrobatai ir žonglieriai...
Hmm... aisku as neatmetu tos galimybes, kad galima samoningai koncentruotis i daugiau nei viena dalyka, reiktu pasidomet tuo. Galu gale pasauly visokiu geniju pilna, nors iki siol maniau kad zonglieriai tai daro automatiskai, ilgu uzsiemimu deka.
O del automatizmo, tai be abejo, kaip ismokai neteisingai, taip pat gali ismokt ir teisingai. Tik kam gaist laika... perrasinejant ta CD-R, senatve gi ne uz kalnu:)
Antras Niutono dėsnis apibrėžia IMPULSĄ, ir ten ne greitis, o pagreičio kvadratas.
O pagreitis apskaičiuojamas ne vien kaip baigtinio ir pradinio greičių skirtumo ir laiko santykis...
Taip, butent taip ir yra. Bet yra vienas niuansas. Kai pagreitis yra nekintamas, pavyzdziui laisvo kritimo pagreicio atveju ar kitokio judesio kur jis pastovus, tuomet atstumas tiesiogiai priklauso nuo laiko kvadrato. Tokiu budu, jei objektas juda 2 kart greiciau nekintant pagreiciui, kaip judejo tai jo nukeliautas atstumas bus 4 kart didesnis. Is cia yra isvedmas tas dydis - greitis kvadratu, vietoj pagreicio. Smugis ivyksta per labai trumpa momenta, sakykim vidutinskai per 1/5 sekundes dali. Todel siap jau priimta manyti, jog smugio metu pagreitis yra lygus greicio kvadratui, t.y. pastovus dydis, nes ismatuoti pagreicio kitima kiekvienu vykstancio smugio laiko tarpu ir isvesti vidurki yra sudetinga uzduotis. Bet siap jei norint suskaiciuoti tiksliai, tai be abejones, reikia skaiciuoti pagreicius.
Be abejones, kad tiksliai suskaiciuoti sukuriama jega reikia skaiciuoti ir tuos pasisukimu vektorius. Taciau siap jau uztenka zinot kad sukuriama jega priklauso nuo siu technikos elementu - pasisukimu, mases perkelimu, greicio ir tt. Sukuriama smugio jega galima ismatuoti prietaisais ir filmuojant smugiavimo momenta galima paskui analizuot kuris techninio veiksmo pokytis padidino ar sumazino jega. Bet cia jei kam olipiadai reiktu ruostis.
Ji svarbi todėl, kad greitis yra kelio ir laiko santykis, o greitis, kaip minėta, yra sudedamoji Antrojo Niutono dėsnio dalis...
Trumpesnis kelias - mažesnis laikas jam įveikti. Tačiau trumpesnis kelias nebūtinai naudingas pagreičiui!... Todėl trumpi smūgiai nėra būtinai stiprūs - iš to paties Niutono...
Na taip, paprastai kalbant, nevisada trumpas atstumas yra pakankamas igyti maksimaliai dideliam pagreiciui. Mes tam ir laviname staigiaja jega, kad galetumem sugeneruoti maksimaliai galima judejimo galinguma, per maksimaliai trumpa laika. Sitas judejimo greitis ir yra igytas pagreitis, kadangi smugio pradzioje musu rankos judejimo greitis yra 0, o smugio momentu jos judejimo greitis yra jau kazkoks dydis, tai greicio pokytis yra lygus greiciui (x-0=x). Siuo atveju pats svarbiausias kintamasisi yra tas startinis greitis, atstumas nera toks svarbus, tuo atveju, jei sugebame sugeneruoti maksimalu greiti per trumpesni atstuma. Beje, ilgesnis atstumas taip pat nebutinai naudingas pagreiciui, isvyste startini greiti, visa likusia distancija musu pagreitis gali nesikeisti (jei judejimo greitis vienodas) arba net mazeti. Cia ir is to paties Niutono:)
Bet kalbedamas apie smugio trajektorija, as labiau galvoje turejau ne atstuma bet ta kosinusu principa - smugis turi buti statmenas priesininko plokstumai - tada jo jega didziausai. Ir visokie improvizuojamieji smugiai, kurie nesudaro stataus kampo su smugio pavirsiumi yra is esmes energijos netikslingas eikvojimas.
Aisku trumpas atstumas taip pat be galo svarbu - kadangi maksimaliai trumap atrajektorija ispildytas smugis trunka maksimaliai trumpa laika (esant tam paciam greiciui), vadinasi priesininkui sureaguoti i veiksma trunkanti trumpiai yra sudetingiau o ir veiksmu per ta pati laika galima atlikti daugiau.
Na as gal ne visai tikslaii issireiskiau apie tuos svorius, mane gerai pataise Saxum. Labai priklauso nuo to kaip dirbi su svoriais. As pasiliksiu prie tu skaidulu teorijos, nors ir sakai kad ji dar nera patvirtinta, taciau, maciau konkreciais pavyzdziais kaip ji veikia. Protingas ir atitinkantis sporto sakos keliavmus reikalavimus atleto savybems darbas su svarmenimis yra netgi naudingas. Taciau mases auginimas vis tik lavina letasias skaidulas. Be to, dideliems raumenims reikalingas didelis kiekis energijos, o taip pat susidaro didelis kiekis atlieku sukurus ta energija, kurias reikia isvalyti. O kas liecia Foremana, tai sunku pasakyt ar jis isimtis ar jis tik svarscius kilnoje ne taip, kaip koks kulturistas.
Del plyometriniu pratimu (kamuoliuo gaudymo, arba atsispaudimu su suplojimais, pritupimu su pasokimais ir pan.) Jie visiskai nepriestarauja skaidulu teorijai ir net priesingai, ja dar labiau patvirtina, jei zinosime kas vyksta su raumenimis, atliekan siuos pratimus. Teisingai Saxum sake, kad staigiaja jega ugdyti reikia dirbti su dideliu apkrovimu ir greitai. Kai dirbame su nedideliu svoriu, panaudojamos yra tik dalis raumeniniu skaidulu, reikalingu atlikti darba. Tokiu budu dalis skaidulu tinginiauja ir nesilavina. Dirbti dideliu greiciu negalime su maximaliai galimu pakelti svoriu, jis bus siek tiek mazesnis, todel logiska manyt, kad dirba ne visos raumens skaidulos. Jegos trikovininkai naudoja praktikoje tokius pratimus, kai uzsideda svori virsijanti ju galimybes arba karta per savaite daro su maksimaliu svoriu. Tokiu budu ijungiamos visos raumenu skaidulos i darba. Atliekant plyometrinius pratimus taip pat apsikrauna visos skaidulos, kadangi apkrova kuria patiria raumuo yra didesne negu esamas to raumens pasirengimas. Taciau visos skaidulos mobilizuojasi per maksimaliai trumpa laika. Jei kalban su pavyzdziais, tai gaudant kamuoli raumenys yra visiskai atpalaiduoti taciau tik sugriebus kamuoli, del jo greicio ir mases sukurtos jegos, musu raumenys patiria didziuli apkrovima (cia ir tas pats Niutono desnis:) ir siek tiek juda kamuolio judejimo kryptim. Staigiai isijungia visos raumenu skaidulos, kad pasipriesintu kamuolio jegai, tokiu budu stabdo ji. Iki 0 greicio, kur apkrova sukuriama kamuolio yra maziausia. Taigi. atliekant siuos pratimus yra pasiekiamas dvejopas efektas - maksimaliai apkraunamas raumuo ir jis labai greitai susitraukia. Tai ir yra pagrindiniai galingumo rodikliai, lemiantys staigiaja jega. Tiesa, su siais pratimais reik atsargiai - metant taip 200 kg stanga nuo krutines i ora ir gaudant ja labai lengvai galima suplesyti raumenis.
O del to sudominimo - tai ka jau cia jumi senus vilkus tokiasi triukais sudominsi. Sitie principai ne tik kad bet kurioje kovineje sporto sakoje gali buti taikomi, bet ir apskritai sporte. Taciau zmonems kurie nori pradet sportuot ir jau sportuoja, labai naudinga tokia "aukstoji matematika" principai ir pan., kad suprastu savo atliekamu veiksmu prasminguma ir tt. As visad maniau, kad tai kelia kovine dvasia ir motyvacija.
Zodziu gal jau uzteks su matematika?
Bet siap labai liuks surast geru specialistu ir tikiuos (as kaip savanaudis, egoistas:) man bus naudinga jusu draugija kuriant kokias imporvizacijas:) Be to labai liuks kad kai kuriasi atvejais skiriasi nuomones - sportas kaip sakoma yra ne tik mokslas, bet ir menas. Todel visai aisku kad kiekvienas ji gali taikyt ne kaip akla formule 2+2, bet ivairiai varijuojant formulemis, kad pasiekti rezultato. As cia dar i tema?
))
