Jooo:)
OK pradekim nuo maisu/kriausiu. Is principo yra 3 tipai: 1) maisas - skirtas daugiausai smugiui lavinti; 2) kriause (pritvirtinta tik virsutine jos dalis, kad siubuotu smugiuojant) - skirta greiciui lavinti ir 3) kamuolys (tas kuris gumom pritvirtintas prie grindu ir lubu) - skirtas reakcijai lavint.
Nu o kas liecia treniruotes, tai .. beje, o ko tikejaisi? boksas gi yra judejimo menas. Ir svarbiausi akcentai yra technika ir fizinis pasirengimas (na cia iki pradesi varzybose dalyvaut ir ruostis taktiskai). Todel, jei jau ilindai i sita "skyle" tai ir reiks begioti, sokineti, sukinetis, tupineti, atsispaudineti, metytis kamuoliais ir slifuoti technika bei greiti. Be to tempimo pratimu ir apsilimus taip pat reik nepamirst, net jei treneris labai neakcentuoja butina juos daryti. Boksininko stovesena nera iprasta zmogaus stovesena ir judesiai is jos, bei pati laikysena turi itakos tam tikriem nevisai sveikatai naudingiems fiziologiniams pokyciams. (nesigilinsim dabar i juos) Bet pratempti, elastingi raumenys, raisciai, pramankstinti sanariai butina salyga norint isvengti tiek trumpalaikiu tiek ilgalaikiu problemu.
Man tik kazkaip labai gaila, kad treneriai neaiskina sportininkams kodel daromi vieni ar kiti pratimai, ne butinai detaliai, nors is principo, nes kai zmogus supranta, kodel jam reikia pvz atsistojus ir susisukus pries veidrodi nuo vienos kojos perkelti svori ant kitos, arba kodel tais sunkias kamuoliasi metytis jo supratimas ir todel motyvacija yra geresne.
Taigi, teoriskai, uzsiemimai turetu buti skaidomi i tam tikrus ciklus, kad vienos treniruotes metu lavinamos vienos raumenu skaidulos galetu pailseti, kol sekancia treniruote lavinamos kitos skaidulos. Tai aisku maziau aktualu, kai sportuojama kas antra diena, bet siap jau del to buna, kad viena diena begioji labiau, o kita diena dauzai maisus ir mojuoji su svareliais rankose.
Dabar del technikos. Yra keli veiksmu ismokimo lygiai - kai susipazines, kaip samoningai gali juos tiksliai ir teisingai atlikti ir kai tiksliai bei teisingai gali juos atilikti automatiskai. Automatiskai atliekamas veiksmas, reiskia kad ismoktam veiksmui ivykdyti praktiskai nereikalingas samones isikisimas, del ko tu gali naudoti savo samones resursus darydamas kitus darbus (galvodamas apie sekancia ataka, planuodamas kovos eiga ir pan.) Zmogus, kaip vienas psichologas sako, gali atlikti du darbus - viena samoningai kita automatiskai. Iki automatizmo ikales judesius i galva turesi galima mastymo pranasuma. Tas stovejimas ir judesiu slifavimas yra labai svarbus, todel turi buti atliekamas idedant dideles pastangas tikslumui. Atliekant judesi nerviniuose mazguose "uzrasoma" informacija kaip jis juda, t.y. trajektorija, kokie raumenys isijungia, kur ir kada pasisuka, kaip raumenys derinasi tarpusavyje ir tt. sitie impulsu tekejimo kanalai ir tarpraumenine koordinacija pastoviai lavinasi ir irasinejama ir "kietaji diska" su stalciuku "automatizmai". kai naudosi tuos judesiu veliau automatiskai visikai negalvojant apie juos - jie bus tavo kuno atliekami taip, kaip tu juos treniravai ir irasei i smegenine.
O kodel svarbu ta judesi ismokt tiksliai? Arba, kokia nauda is tikslaus judesio? Visa tai aiskina fizika, tiksliau biomechanika. Visu pirma smugio jega F yra lygi judancio kuno mases sandaugai su to kuno judejimo greicio kvadratu: F=mv2. Siuo atveju mase nereiskia tiesiogiai pilnos kuno mases. Mase reiskia judancio kuno mase, t.y mase judancios rankos + (galim tai pridet prie mases) nuo vienos kojos perkialiamo kuno mases ant kitos (mase juda smugio kryptimi), korpuso pasisukimo ( smugio kryptimi). Visi sitie bendrai suderinti judesiai padidina judacia mase, taip primityviai sakant. Be to kumsicio pasukimas ir korpuso pasukimas dar prideda jegos impulso pagal iscentrines jegos desnius. Todel viska ta gerai suderinus ir sustygavus atliekant tiksliai gaunamas vienas is svarbiausiu kintamuju smugio jegoje. Toliau labai svarbi yra judejimo trajektorija. Trigonometrine funkcija cosinusas (arba sinusas is kitos puses) mus gali paaiskinti viso to svarba. Jis, musu atveju, parodo vektoriaus, t.y rankos judejimo trajektorijos santyki su zmogumi i kuri smugiuojama (matematiskai turbut reiktu sakyt spinduliu ar tiese). Is esmes, praktiskai kalbant tai parodo musu jegos nukreipimo i priesininka tikslinguma. Taigi, cosinusas 180 laipsniu yra 1, vadinasi jeigu smugiuosime lygiagreciai priesininkui (t.y. kumsciu brauksime/glostysime per jo pavirsiu) musu jegos panaudojimas yra neefektyvus nes ji yra nukreipiama ir iseikvojama kita, lygiagrecia kryptimi. Keiciantis kampui ir artejant prie stataus skaicius mazeja nuo 1 artedamas link 0, tokiu budu indikuodamas vis didesni jegos tikslinga panaudojima - t.y. didesni jegos perdavima i oponenta. Ir kai musu smugis yra apskritai statmenas oponenti pavirsiui t.y 90 cosinusas yra 0. vadinasi jegos praradimo neturime ir visa anksciau ismoktos technikos bei greicio jega yra panaudojama tikslingai t.y perduodama oponentui. Todel tas tikslus techinikos ismokimas dar laibai svarbus ne tik generuojant jega bet ir ja panaudojant. Vykstant procesui automatiskai, kampu nebus kada skaiciuot, todel juos dabar reik sudet i ta "kietaji diska".
Beje dar viena spastebejimas - kad isvengti klaidos - boksininkams nereikia griebtis stangu, bent jau labai rimtai. Jei pamenat formule F=mv2. Tai is jos iseina, kad jei padidinsime (savo technika ar kuno svoriu) kuno mase dvigubai, tai smugio jega bus dvigubai didesne, taciau jei padvigubinsime greiti dvigubai, tai, kadangi skaiciuojamas jo kvadratas, smugio jega padidinsime keturgubai. Taigi greitis yra vienas svarbiausiu veiksniu smugyje - ne raumenai. Kiekvienas zmogus turi 3 tipu raumenines skaidulas - letasias, vidutines ir greitasias. Atliekant pratimus su dideliais svoriais, ugdomos letosios skaidulos, kurios susitraukia letai, bet stipriai, tuo pat metu trukdoma siek tiek ugdytis greitosiom skaidulom, kurios atsakingos uz staigu judesi. Todel nereiktu persisteng su stangom - sakau tiem kas fakultatyviai be trenerio zinojimo sugalvotu pasikacialinti.
Metomas kamuolys, nors ir sunkus, jis lavina greiti, tiksliau staigiaja jega. Nors ir atrodo kad tai siek tiek priestarauja tai logikai apie greitasias ir letasias skaidulas, taciau cia sistema veikia siek tiek kitaip - tai plyometrinis pratimas, kurio esme yra ta, kad apkrovos raumenys negali islaikyti kuri momenta ir prisinasi taip stabdydami ta kamuoli. Plyometriniai pratimai yra patys geriausi pratimai norint ugdyti staigiaja jega ir staiguma. todel metymasisi kamuolias ne siap beprasmis uzsiemimas.
Uj... jauciu issipleciau.. bet manau sugebejau pakankamai susukt galvas, kad dar labiau sudominciau boksu:)
