na,
Vilkatai, idejiskai sutinku beveik su viskuo
Cituojamas: Vilkatas on Šiandien at 02:26:25
Traumos taip pat suletina mokymasi
melyne irgi trauma. Ir praleistas smugis i galva - mini smegenu sutrenkimas. Vadinasi, treniruosimes be melyniu ir be smugiu i galva. Tai normalioje treniruoteje imanoma? Nelabai noretusi imti liniuote ir matuoti, kur jau trauma, o kur ne. Nes subjektyvu visa tai, o pateikiama kaip tiesa
Zaidimas zodziais jau gaunasi

Kas yra trauma? Trauma, mano kuklia nuomone, yra suzeidimas arba pazeidimas, turintis ilgalaikiu padariniu zmogui.
Pvz, melyne ant dilbio nuo bloko, kuri po savaites isnyksta be padariniu, nera verta demesio trauma. Taciau, jeigu mes kiekviena treniruote dauzysime ta pacia melyne neleisdami jai sugyti, tai gali virsti rimta trauma.
Keliu raisciu traumos. Pats esu tokia turejes, ir ja gaves, per savo "zaluma" butent tokiu budu, kaip kad gerbiamas laiteriz "propaguoja"

Kovines technikos ismokimas susideda is keliu daliu:
Ismokti atlikti atskirus elementus taisyklingai.
Ismokti atlikti visus elementus kaip vientisa veiksma.
Ismokti atlikti veiksma ant "bendradarbiaujancio" priesininko (svarbu treniruojantis pajusti teisingus laiko momentus ir susinchronizuoti savo judesius bei teisingas kryptis, bei reikiama jegos kieki, bei poveikio tipa: sokas, stumimas, traukimas ir t.t)
Ismokti atlikti veiksma ant priesininko, kuris nebendradarbiauja, bet per daug nesipriesina.
Ismokti atlikti veiksma sparinguojantis. (darbas ne pilna jega). Sparingo tikslas, neisjungti/sulauzyti priesininko rankas, ar kojas, bet ismokyti savo prota atpazinti reikiamus momentus, kada galime atlikti ismokta technika. Taip pat ismokti atlikti technika prie kintanciu neidealiu salygu. Ir svarbiausias uzdavinys sparingo metu, yra ismokti pastatyti priesininka i reikiama pozicija.
Ismokus teisingai atlikti technika, reikia sustiprinti poveiki. Pvz.: padidinti smugio jega, smugio greiti, kirciu jega, stumimu, traukimu jega. Taciau, situs elementus jau reikia dirbt ne ant partnerio, o ant makivaru ir mediniu manekenu bei kriausiu.
pedagogika, kaip ir psichologija (logos - mokslas) deja yra konkrecios disciplinos, i kuriu remus ne viskas telpa. Jei turima omenyje, kad pedagogika = mokejimas mokyti, psichologija = kaip zmogus masto - 100%. Taciau is tavo zodziu ("susipazines") panasu, kad kalbi apie pirma atveji
deja, tiek pedagogika, tiek psichologija yra labai susije dalykai. Pedagogika nera " mokejimas mokyti". Pedagogika yra mokslas kaip reikia mokyti.
Pedagogas, neturintis supratimo apie zmogaus psichologija bus prastas mokytojas.
va butent, cia ir yra pedagogika. Kai mokytojas nusprendzia uz mokini. Kai pradeda galvoti, kad viska zino, kaip sis masto, ko jam reikia, kokiam etape jis yra... Link tarpusavio supratimo tai neveda
toks tavo aprasytas mokytojas yra prastas psichologas, nes jis nesugeba perskaityti zmogaus. O zmones (mokiniai) viena sako, kita galvoja, trecia daro:)) Tada ir gaunasi savitarpio nesusipratimas.
aciu uz galimybe TIKSLIAI iliustruoti apie ka sneku
prasom

noras pateikti GERAI yra viskas
mano kuklia nuomone, tikrai ne viskas. Kaip ir bet kuris menas, menas pateikti informacija reikalauja igudziu. Aisku, turint noro, galima issiugdyti igudzius

jei visai nieko, tai matomai cia ne vien mokytojo, bet ir mokiniu problema
Na, cia "visai nieko" buvo hiperbolizuota (tiksliau sio zodzio antonimas

) specialiai

Reziume:
Nori ismokt plaukt, sok i vandeni

Ir jeigu priesininkas patogiai jauciasi ant jo atliekant pratima, tai reiskias, pratimas atliekamas blogai
