Ar meistras vedantis seminarus turi turėti pedagogikos žinių?

[Saxum]

Ne Pedagogika yra mokslas apie mokymą. Bet mokyti galima ir visai nepedagogiškai, ką jau čia aukščiau aptarėm... Ir kartais tas irgi nekenkia... O kartais ir kenkia. Kaip kada.

Kas yra mokymas? Pedagogika...

Pats prasčiausias mokymas yra pedagoginis mokymas, tiesiog - SUPER PRASTAS PEDAGOGINIS MOKSLAS.... Bet tai tikrai ne bitininkystė, o pedagogika. Filosofuokit kiek norit

Aš kopinėju medų iš avilio. Nu ***, kad nieko apie tai nesuprantu (nu čia tik prielaida, realybė galbūt kita ), bet aš gi ne pieno pramone užsijamu, ane?

[laiteriz]

nesupratau laiteri kuo riboja mokytoja tokios "taisykles", pvz "nelauzyti mokiniams ranku". aisku nereik glostyti, zmogus turi siek tiek pajusti veiksma, viena daugiau, kita maziau. bet tai kaip ir sake kensen, kazkokios "taisykles" ivedamos skausmo barieru ir pan. nematau cia ribojimo, tik sveika prota

kaip tu OBJEKTYVIAI taisykle nusakysi, kas yra “siek tiek”, “daugiau” ar “maziau”, ir kur lauzymas, o kur ne? Kai mokinys zalias, o instruktorius nenori bereikalingu problemu.. Jei “maziau rupesciu” = “sveikas protas”, tada nesiginciju

… as kai aikido lankiau, skausminius riesu uzlauzimus darydavau. Ir man darydavo. Moke, kad daroma “iki pirmo skausmo”. Guli, pajauti kad suskauda ir pastukseni i tatami. Gi kitaip traumos.. Ir pats taip mokiau, ir rodziau taip. Juk visi turi kasdienini gyvenima ir rupescius, tad negali leisti sau nebuti sveikiems

beda ta, kad rezultatas – blogas iprotis. Truputi kas, ir plekst plekst. Trept trept. Kai realiai dar JOKIO pagrindo tam nera. Nes tai buvo laikoma traumavimu. Atseit “nelauzyti mokiniams ranku”. Realiai – neuzteko samoningumo 

teoriskai – teisingai, traumuoti nereikia. Praktiskai – butent todel pilnai neisnaudojome savo galimybiu. Ir palengva imi zengti keliu, kur pavojingesni veiksmai uzdraudziami, nes “partneri reikia saugoti”. Paskui belieka guzcioti peciais, kodel tie kovos menai jau nebe kovos…

partneri reikia saugoti, taciau NE TAISYKLIU pagalba  Taisykles reikalingos tada, kai zmogus neprates galvoti savo galva, buti jautrus ir pastabus, todel belieka sukurti instrukcijas kaip sienas. Kad ginkdie neislisti uz ju ribu, kur apsisaugoti nuo nelaimiu gali nepakakti supratimo…

ribos, ribos… Kiekvienai smulkmenai po taisykle neparasysi. Ne taisykles, o pasirinktas TIKSLAS ir konkreti SITUACIJA lemia, kaip bus pasielgta Tam pedagoginiame deja neparuosia. Taisykliu laikytis gali, JEI jos neriboja

nori nuolat didinti lankstuma ir atsparuma skausmui, taciau cia pat ivedi skausmo barjerus…  Ne ant tatamio sededamas ir postringaudamas “kas butu jeigu butu” paruosi zmogu nepaisyti skausmo del sulauzytos rankos ir testi kova

[stripulis]

Kas yra mokymas? Pedagogika...

Pats prasčiausias mokymas yra pedagoginis mokymas, tiesiog - SUPER PRASTAS PEDAGOGINIS MOKSLAS.... Bet tai tikrai ne bitininkystė, o pedagogika. Filosofuokit kiek norit

Aš kopinėju medų iš avilio. Nu ***, kad nieko apie tai nesuprantu (nu čia tik prielaida, realybė galbūt kita ), bet aš gi ne pieno pramone užsijamu, ane?

Saxum, iš šono taip - užsivedei

[Lonsas]

kaip tu OBJEKTYVIAI taisykle nusakysi, kas yra “siek tiek”, “daugiau” ar “maziau”, ir kur lauzymas, o kur ne? Kai mokinys zalias, o instruktorius nenori bereikalingu problemu.. Jei “maziau rupesciu” = “sveikas protas”, tada nesiginciju

nu kaip tai kaip objektyviai nusakysi? nulauzei ranka - perzengei ribas. man gan paprastai atrodo netgi ne ties luziu reiktu, o ties aplamai trauma apsiribot reiktu. padarei trauma, reiskia persistengei. geras mokytojas turi jausti, kiek mokinys dar gali kenteti kiek ne.

teoriskai – teisingai, traumuoti nereikia. Praktiskai – butent todel pilnai neisnaudojome savo galimybiu. Ir palengva imi zengti keliu, kur pavojingesni veiksmai uzdraudziami, nes “partneri reikia saugoti”. Paskui belieka guzcioti peciais, kodel tie kovos menai jau nebe kovos…

kad ismokti nokautus daryt nebutina iskirtinet savo partneriu. galima ir kitais budais pasiekt. nebutina atsisakyti pavojingu veiksmu. juos tik atidirbinet pilnai ant partnerio nereik. is viso klubo isugdysi tik veina apysveiki kovotoja, nes visiems kitiems jis bus nulauzes rankas ir kojas, tai cia vadinasi "isnaudotos galimybes". galima atrasti ir patikimesniu, maziau zalojanciu metodiku tam paruosti.

nesu minkstumo salininkas, tik sveiko proto ir kuno

[stripulis]

Skausmas ne visada traumuoja.
Kažko "koviško" be jokio skausmo išmokti - neįsivaizduoju.
Bet apie laužomas rankas rodos už irgi niekas nešneka. Lyg ir kalbama apie tai, ar atlikti kažką iki pirmo skausmo, ar atlikti kažką, ir liautis, kol dar visai neskauda?

[Vilkatas]

Del skausmo treniruotese. Pvz, Wing Chun naudojami smugiai i silpnus priesininko taskus. Jeigu pratimo metu tu nesmugiuosi taip kaip reikia, priesininkui nesukelsi skausmo ir jo reakcija po tavo veiksmo bus ne tokia, kokia reikia (sypsena veide ir noras kontraatakuoti  ). Taciau jeigu atlieki smugi taip kaip reikia, tai jo reakcija buna  . Skausmo sukeltas  sokas leis atlikti tolimesnius veiksmus.

Todel skausmo treniruociu metu neina isvengti, svarbiausia isvengti traumu.

[kensen]

as kalbejau irgi butent apie tai, manau Smauglys taip pat

pats puikiai iliustravai tai, ka sakiau. Jei nelieka mokiniu, nes jie susitraumuoja, vadinasi metodas neveikia. O jei metodas veikia, koks skirtumas, jis pagal taisykles ar ne?

Jeigu veikia - reiškia , pagal taisykles 
vos tik atsiras taisykle “nemokyti per skausma” ar “nemokyti grubiai”, kurios imsi laikytis, tapsi ribotas. Tam tikroje situacijoje tai taps trukumu. Reikia zinoti, kada ka taikyti, ir tiek. Geras instruktorius – lankstus, o ne ribotas

  Pritariu. O kaip žinoti? Ir ne tik kada ką taikyti, bet ir kaip taikyti. Atsakymas: bet kam, laikančiam save instruktoriumi/treneriu, reikia įsisavinti mokymo metodikas ir jų taikymo principus. "Taikyti ir tiek" - per daug paprastas atsakymas... nebent turite talentą nuo dievo

ir siaip, tobulejimas vyksta tada, kai kazkas nusprendzia nustumti ribas toliau, nei jos yra. Paradoksas - siekiame tobulejimo, save ribodami  Jei nori save riboti, turek viena apribojima - netureti jokiu ribu


Manau, nebūtinai. Šiuo metu net ir akademiniame moksle daug dėmesio skiriama "užribiams" (moraliniams, socialiniams ir t.t.). Tačiau koviniai menai liečia ne abstrakčias žinias, o įgūdžius. Visų situacijų nesumodeliuosi, "aukščiau bambos neiššoksi". Ypač prisiminus, kad kūnas su laiku sensta ir jo galimybių ribos mažėja. Tikslas "neturėti ribų - siekiamybė, bet ne realybė 
Todėl vietoj ribų didinimo visai įmanoma alternatyva: turėti ribotą kiekį "darbinės medžiagos" (nesvarbu, kas tai - techniniai elementai, metodiniai principai, etc.) ir tobulinti jų pritaikymą.

Galiausiai kiekvienas savo reikalo meistras apsiriboja baigtiniu metodikų skaičiumi. Yra tik septynios natos. Iki šiol muzikos istorijoje jų pakako  Tikriausiai koviniai menai ir jų dėstymo metodologija - ne išimtis, ane? 

[Lonsas]

Skausmas ne visada traumuoja.
Kažko "koviško" be jokio skausmo išmokti - neįsivaizduoju.
Bet apie laužomas rankas rodos už irgi niekas nešneka. Lyg ir kalbama apie tai, ar atlikti kažką iki pirmo skausmo, ar atlikti kažką, ir liautis, kol dar visai neskauda?

tai ka, jei nori ismokt rankos lauzima, reik butinai ja nulauzt? arba isvystit gera banke - nokautuot drauga? o kur as minejau kad be skausmo? ar kad skausmas butinai trauma? skausmas tik parodo kad artejama prie pavojingos ribos.

p.s. ka ten fudokane kovisko mokinates?

[stripulis]

tai ka, jei nori ismokt rankos lauzima, reik butinai ja nulauzt? arba isvystit gera banke - nokautuot drauga? o kur as minejau kad be skausmo? ar kad skausmas butinai trauma? skausmas tik parodo kad artejama prie pavojingos ribos.

p.s. ka ten fudokane kovisko mokinates?

Lonsai, blyn, aš niekaip nesuprantu, iš kur tu ištraukei, kad kas nors iš mūsų sako, kad būtina nulaužti ranką, jei nori išmokti laužimą? Įnirtingai kažkam oponuoji su šiuo argumentu, bet klausimas - kam?!
O į tą p. s. - ko gero bus be komentarų. Nu nebent - mezgam mes ten. Krikšto drabužėlius nepilnamečiams 

[Lonsas]

4 stripulis, kadangi tingi skaityti

teoriskai – teisingai, traumuoti nereikia. Praktiskai – butent todel pilnai neisnaudojome savo galimybiu.

kartais siulau nepatinget kilstelt galva auksciau ir prisiminti apie ka snekame.

p.s. tai va kas tas fudokanas  bo as taip ir nesuprasdavau kuom ten uzsiimama

[stripulis]

4 stripulis, kadangi tingi skaityti

kartais siulau nepatinget kilstelt galva auksciau ir prisiminti apie ka snekame.

Ačiū. Tada klausimas tiesiogiai Laiteriz - tu už tai, kad būtų nulaužiama ranka, mokantis rankos laužimo?
p. s. Lonsui - visada malonu padėti ir išaiškinti 

[kensen]

Jei nori save riboti, turek viena apribojima - netureti jokiu ribu

Beveik Lao Dzė 
Kolega! Deja, tai tautologija. Žaidimas žodžiais. Tinka poetams ir filosofams, o taip pat laisvalaikiui tarp treniruočių. Nesakau, kad blogai. Tik tai ne pedagoginis principas ir ne metodinis nurodymas. Juk negali ateiti į užsiėmimą/seminarą ir deklaruoti: "o dabar ribų nebus"  arba (dar blogiau) - "jei nori būti techniškas, turėk vieną techniką - neturėti technikų" 
Čia esama gilios prasmės  Bet paprastai treniruotė turi ribotą laiką ir aiškiai nustatytus ribotus tikslus ir uždavinius, o taip pat kriterijus - kaip bus pateikta medžiaga ir kaip bus patikrinti pasiekti rezultatai. Ir jokių metaforų.
Beje, metaforos gali būti naudojamos kaip metodas  sudominti auditorijai ar sukurti motyvaciją.

[laiteriz]

nu kaip tai kaip objektyviai nusakysi? nulauzei ranka - perzengei ribas. man gan paprastai atrodo netgi ne ties luziu reiktu, o ties aplamai trauma apsiribot reiktu. padarei trauma, reiskia persistengei. geras mokytojas turi jausti, kiek mokinys dar gali kenteti kiek ne.
 

matuoti turbut reikia PRIES, o ne po veiksmo…

kad ismokti nokautus daryt nebutina iskirtinet savo partneriu. galima ir kitais budais pasiekt. nebutina atsisakyti pavojingu veiksmu. juos tik atidirbinet pilnai ant partnerio nereik. is viso klubo isugdysi tik veina apysveiki kovotoja, nes visiems kitiems jis bus nulauzes rankas ir kojas, tai cia vadinasi "isnaudotos galimybes". galima atrasti ir patikimesniu, maziau zalojanciu metodiku tam paruosti.

sutinku 100%, nematau kam cia priestarauji

nesu minkstumo salininkas, tik sveiko proto ir kuno

o cia dar neaisku, ar privalumas

[laiteriz]

Jeigu veikia - reiškia , pagal taisykles   

nematau, kuo tokia isvada pagrista

Pritariu. O kaip žinoti? Ir ne tik kada ką taikyti, bet ir kaip taikyti. Atsakymas: bet kam, laikančiam save instruktoriumi/treneriu, reikia įsisavinti mokymo metodikas ir jų taikymo principus. "Taikyti ir tiek" - per daug paprastas atsakymas... nebent turite talentą nuo dievo

sutinku 100%

Tačiau koviniai menai liečia ne abstrakčias žinias, o įgūdžius. Visų situacijų nesumodeliuosi

o as apie ka?

ribos, ribos… Kiekvienai smulkmenai po taisykle neparasysi. Ne taisykles, o pasirinktas TIKSLAS ir konkreti SITUACIJA lemia, kaip bus pasielgta Tam pedagoginiame deja neparuosia

"aukščiau bambos neiššoksi”

negi pas tave bamba taip aukstai? tiktai tada, kai yra “negaliu” ir galima pamatyti, is kokio molio tu sudetas

Ypač prisiminus, kad kūnas su laiku sensta ir jo galimybių ribos mažėja.

nuo kada kovos menas liecia vien kuna, ir nuo kada instruktavimas apima vien fizine plotme?

Tikslas "neturėti ribų - siekiamybė, bet ne realybė   

tau

Todėl vietoj ribų didinimo visai įmanoma alternatyva: turėti ribotą kiekį "darbinės medžiagos" (nesvarbu, kas tai - techniniai elementai, metodiniai principai, etc.) ir tobulinti jų pritaikymą.

kur as sakiau, kad ribu didinimas yra kiekybeje, o ne kokybeje?

Galiausiai kiekvienas savo reikalo meistras apsiriboja baigtiniu metodikų skaičiumi. Yra tik septynios natos. Iki šiol muzikos istorijoje jų pakako   

taip, tai vadinama BAZE. Kuri savaip save isreiskia konkretaus zmogaus rankose konkrecioje situacijoje

Tikriausiai koviniai menai ir jų dėstymo metodologija - ne išimtis, ane? 

kaip ir as anksciau, pats sakei, jog kovos menai liecia igudzius (“mokejimas mokyti”), o ne abstrakcias zinias (“pedagogines zinios”). Todel tai – siek tiek savitas dalykas. O siaip – zinoma, principai universalus, bet kurios praktines zinios remiasi PAGRINDAIS, kurie kaip taisykle, yra daugiau nei tiesiog paprasti…

[laiteriz]

tai ka, jei nori ismokt rankos lauzima, reik butinai ja nulauzt? arba isvystit gera banke - nokautuot drauga?

ne

teoriskai – teisingai, traumuoti nereikia. Praktiskai – butent todel pilnai neisnaudojome savo galimybiu

as nesakiau, kad praktiskai reikia traumuoti. As sakiau kad taisykles uzdeda ribas, kurios trukdo, ir ne todel, kad neteisingos, o todel, kad taikomos NE TAME kontekste, NE LAIKU ir NE VIETOJE. Ir butent todel – neteisingos

nera tokio dalyko, kaip “taisyklingas”, “teisingas”, “geras”, kaip ir “klaidingas”, “neteisingas”, “blogas”. Tai – tik zodziai… Juo labiau, “teisingu”, “geru” taisykliu…

atsizvelgdamas i pasekmes, TU kuri taisykles taip, kaip nori. Bandymas istiklinti taisykles, isgraviruoti jas ant akmens kaip vienintele nekintama tiesa yra nelogiskas, nes zmones – ne automatai. “K rabote otnositsia nado po tvorceski”