Jie, tarkim, blokuodami priešininko ataką, visada stengiasi atsidurti už priešininko matomumo zonos ("blind spot"). Neinama į priešininką.
O, tai daug pacitavai!...
Nors, vienok, tai ir yra klasikinis tai-sabaki panaudojimo būdas... Beje, Enshin-karate - ne iš Kyokushinkai-Ashihara “familijos“?...
Kad taip negausiai reiškiasi ekspertai, tai papostringausiu aš, kaip mėgėjas...
Tai-sabaki daug labiau naudojamas ne linijiniuose kovos menuose (va, Shotokan ir Kyokushinkai yra itin tokie, nes pastarasis kilo iš pirmojo, o šis iš Shurite, todėl tas paaiškina spengiančią tylą iš lietuviškų karatiūgų pusės šioje temoje...
), o daugiau “apskritiminiuose“, kur yra jų svarbi sudedamoji. Kaip minėjau, tai populiariausias iš fechtavimo kardais, o ne “iešmais“, ir be šarvų ir kitos gintis pritaikytos įrangos: aiki, hapki...
Šiek tiek papeckiojau paaiškinimui, tai per daug nekritikuokit (ačiū Saxum, padariusiam šią galimybę forume!
):
BAGUA. Tai bene klasikinis ir jau komplekso pradžioje sutinkamas veiksmas, kai iš santišui stovėsenos atliekamas blokas-prilipimas delno link atakuojančios rankos ir užsisukama už nugaros, atliekant kontsmūgį arba stūmimą kitos rankos delnu.
AIKIDO/AIKIJUJUTS/HAPKIDOPavaizdavau pilną tenkan (beje, čia tai-sabaki naudojama du esminiai metodai: tenkan arba ura - “nusigręžus veidu“, ir irimi arba omote - “atsigrežus veidu“; nesigilinsim čia).
Noriu tik parodyti vieną iš tenkan variantų, kuris pavaizduotas apačioje, atlikimą asmens sargybinių darbe (kai prasidėjo ši mada nuo aiki-jujutsu, tai paskui ir hapkidoino Ji Han Jae niekaip iš asmens apsaugos valstybiniu lygiu neiškrapštė!...
): stovint už nugaros ir esant saugomo asmens pavojui, sargybinis atlieka mostą kaip tenkan pratimo atlikimo atveju, sučiupdamas kaire ranka (pagal pav.) už apykaklės arba sprando, o dešine už juosmens (diržas) arba saugomo asmens dešinio riešo (jei švarkas to neleidžia, nors už diržo daug patogiau); kartu jo kairė pėda juda link asmens, kaip ir tenkan pratime; sučiupus, be pauzės jau dešinė pėda juda link ir už saugomo asmens, kuris tempiamas ir apsukamas, kartu sargybiniui jį pridengiant kūnu; pėda baigė tenkan, asmuo kontroliuojamas ir “sumažintoje būsenoje“ (prilenktas), sargybinis jį dengia savo kūnu ir staigiai asmuo nukreipiamas link saugios vietos, evakuojamas (įgrūdamas kaip rulonas į automobilį).
Tenkan atveju treniruojantis svarbu pajausti judėjimo ir kūno sukimosi inerciją (ki-šmi ir pan.), todėl pratime tos rankos ir yra ištiestos į šalis kaip kokio garinio suktukinio vožtuvo (arba karuselės, kur sėdynės kabo laisvai ant grandinių...
).
TAEKWONDO/HAPKIDO/TAEKYON Šito nepaišysiu, o tik paaiškinsiu:
A var.: Puolantysis (A) stovi kairinėje stovėsenoje, tarkime ap-sogi, o besiginantis (D), dirbantis “antru numeriu“, stovi dešininėje. A atlieka dolyo-chagi (spyris iš šono, mavaši, jei jau taip), nors gali būti ir tiesus spyris koja. D sukasi ant priekinės kojos prieš laikrodžio rodyklę ir, dilbiais dengdamasis nuo spyrio ir atmesdamas jį žemėn, atlieka, apsisukdamas 180 laipsnių, momdolyo-chagi (spyris atgalia koja apsisukime, ura-mawashi-geri karatiūgoms) kaire koja į A galvą.
B var.: A stovi ir atakuoja analogiškai, kaip A variante, o D šįkart yra kairinėje stovėsenoje (arba atlieka “taktinį sukeitimą“ vietoje į šią stovėseną). Spiriant A, D svarbu pasilenkti pirmyn ir atgal (galima ir rankomis paliesti žemę), kad negauti į kepalą, ir sukantis šįkart pagal laikrodžio rodyklę ir atliekant tą patį momdolyo-chagi dešine koja į A galvą. Tarp kitko, šioje Olimpiadoje ar tik ne finale viena kova tuo ir pasibaigė?..
Ir
KIKBOKSAS:
Priešininkas atlieka krosą arba nedaug lenktą svingą, o kontratakuojama su apsisukimu išsilenkiant šio smūgio į išorinę rankos pusę, atliekant “urakeninį“ smūgį atgalia ranka į galvą.
MUAYTHAI:
Tas pats džiaugsmas, tik artėjant ir kalant atgalia atlkūne...
Tai, be abejo, ne vieninteliai to “japonų ciuciko“ pritaikymo variantai - paėmiau ganėtinai tipinius...
