Kiekvieno kovos meno šaknyse ne moralinės normos, o maximaliai efektyvus būdas nužudyti. Tai gi visos sitemos, kurios nutolsta nuo šito gali būti laikomos ''profanacija'' 
Mano požiūriu, menas ir yra menas, jis nesiekia apčiuopiamos buitinės naudos. O vat amatas - taip. Taigi "sistemos" (jutsu) buvo labiau skirtos "žudymui", o "menai" (do) - stato platesnius tikslus.
Aišku, meno kūriniu, tarkim, paveikslu irgi galima užmušti oponentą, bet gal geriau jam tą paveikslą padovanoti?

Tai juk ne profanacija, o tiesiog kitoks būdas?
Bėda ta, kad daugelis matyt žiūri į tradiciją labai ortodoksiškai, o iš tikro visi tradiciniai menai natūraliai evoliucionuoja. O stovintis vanduo genda
Pabrėžiu žodį "natūraliai", t.y. tradicija išlaikoma plius reaguojama, kas vyksta čia ir dabar. Priešingas metodas bus "sintetika", t.y. visokių "naujų (arba itin senų slaptų), "superefektyvių", "neturinčių analogų" stilių kūrimas, kurie dažnai yra tik kratinys).
Aišku, "toks gyvenimas, Zbigniewai

" Nueinam į parduotuvę ir ieškom - aplink vien sintetika, o ekologiškai švarūs produktai kukliai pasislėpę kur nors atskiroj lentynoj
