Tęsiant diskusiją apie Judo ir Aikido panašumus ir skirtumus. Principinis panašumas mano nuomone yra susiliejimas su priešininko judėjimo trajektorija. Jis yra tiek Judo tiek Aikido. Skirtumas, kad Aikido siekia susilieti su priešininku prieš susikibimą, Judo (bent sportiniam variante) yra susikimbama ir bandoma išvesti varžovą iš pusiausvyros arba pagauti ant klaidos. Mano subjektyvia nuomone, Aikido padarius varžybas neliktų kitos išeities, kaip daryti tą patį ir Aikido neliktų tokia, kokia ji yra dabar. Nepaslaptis, taip atsitiko ir su Judo. Jei pažiūrėsite šią demonstraciją:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungtipamatysite, kad Judo buvo labiau panašus į Aikido nei į dabartinį Judo

Dabartiniame Judo pagrindinis dėmesys skiriamas ruošimuisi varžyboms, o varžybose pagrindinis tikslas nenukrist ir numesti - rinkti taškus. Saugumo sumetimais visokių laužimų ir smaugimų stovėsenoj nėra.
Aikido siekia išlaikyti autentišką realumą, kai tikslas yra ne laimėti varžybas o nepralaimėti mūšio lauke, kas šiais laikasi ne taip aktualu, bet visgi tokios ištakos

Kai žinome toks tikslas buvo Jutsu, o do yra savęs lavinimo kelias, todėl varžybos gal būtų gerai pasitikrinimui, bet iškyla didelė rizika, kad liks tik varžybos, kaip ir atitiko su gaugeliu kovos menų įvedus varžybas (ypač vakaruose). Taigi pasvėrus ir viena ir kita abu variantai turi savo pliusų ir savo minusų.
Jigoro Kano yra pasakęs kad Aikido yra tobulas Judo, ir aš tam pritariu. Tiesa, kad tą tobulumą pasiekti reikia labai daug dirbti.
Iš techninės pusės, pvz koshinage veiksmai beveik tokie patys, Aikido akcentuojama, kad varžovas turi užkliūti už klubų ir naudojamas sverto principas, metantysis turi stovėti stabiliai, 90 laipsniu kampu į varžovą. Judo yra taip pat, tik sugadinti varžybų mes pradedam daryti visokius koshinage su šuoliukais, griūnam patys, lenkiamės į priekį ir darom kūlį, kas normalioje kovoje ne ant tatamio yra nelogiška.