o Kodokan dziudo ir sportinis dziudo (kokie jie yra dabar) - broliai ar pusbroliai?
Greičiau tėvas ir sūnus arba mama ir dukra.
Pastaruoju metu sportinis dziudo mane labai erzino savo vertinimo nelogiškumu, pvz., per varžybas Ippon duodavo už visai neefektingą metimą, bile priešininkas persiristų per nugarą, nu pasitaikydavo tokių vatinių
abiejų priešininkų nusiritimų, ar dar painiau, abu darydavo metimą kartu ir tt. Man kaip senam samurajui atrodė, kad metimas turi būti toks, kad Tori turi ploti Uke taip, kad anas sunkiai atsikeltų ir prie to Tori turi išlikti ant kojų, kad galėtų gintis nuo sekančio. Sakyčiau, vertinimas tapo daugiau formalus, nutolo nuo realybės. Kaip tai atsiliepė sportininkų technikai? Turbūt minimaliai, tą neseniai teko patirti savo kailiu, kai kovojant su Marium Labalaukiu (forumiečiai jį matė korėjietiškose imtynėse Šiauliuose) skraidžiau ant nugaros "iš antro aukšto", pasekmes jaučiu iki šiol.
Neseniai nustebino sekantis taisyklių pakeitimas, kai buvo uždrausta daryti metimus sugriebus už kelnių, o dar vėliau iš viso apriboti veiksmai sugriebiant žemiau diržo.
Man tai buvo šokas, nes buvo atsisakyta labai daug efektingų veiksmų.
Bet pasirodo D.Kano laikais Kodokan judo tokių iš viso nebuvo. Taigi gaunasi, kad siekiant išsaugoti Kodokan judo autentiškumą aukojamas judo efektyvumas. Dar žada dziudogi pakeisti į autetiškus Kano "chalatus"... Nu nežinau, bet turbūt teks keisti niką į kokį neautentišką "Jujutsuka" ar "Lino-ryu ka".
Bo man kovos metodo efektyvumas svarbiau už autentiškumą.
