Smaugliui,
Keli niuansai apie kosen judo.
Manoma, kad Kodokan ne waza atsiradimas yra siejamas su Fusen ryu. Ankstyvajame judo vystymosi etape M. Tanabe mokiniai iveike visus J. Kano pasekejus naudodami ne waza. Pasekoje Kano paprase (remiantis kitais saltinias, sumokejo) Tanabe, kad sis atskleistu mokymo programa. Keliu sekanciu metu eigoje Kano paskyre keleta savo mokiniu sukoncentruoti demesi isskirtinai i ne waza.
Keliems geriausiems mokiniams tapus ne waza ekspertais, Kano kilo mintis panaudoti sia judo forma mokyklu sistemoje. Tam buvo svarios priezastys, kadangi varzybos baigdavosi pasidavimu vietoje traumos ir tai galejo buti svarus argumentas pedagoginems-auklejimo institucijoms. 1914 metais buvo organizuotas visos Japonijos aukštųjų mokyklų čempionatas Kyoto imperiniame universitete. Šis sportinis stilius buvo pavadintas kosen.
1925 metais Kano patvirtino naujas taisykles ribojančias laiką, kurį judoka praleidžia ant žemės, kadangi ne waza tapo pagrindiniu akcentu dėl jos sėkmės varžybose. Ši „kosen taisyklė“ galiojo iki 1940 metų, nurodanti, kad shiai turi būti 70 % stovėsena ir 30 % parteris. Tai privedė prie skilimo Kodokan judo judėjime. Daugelis iš judoka, kuriuos Kano paskyrė mokytis ne waza, kure naujas judesių serijas ir t.t. Jie ir jų mokiniai dabar dominavo netgi Kodokan varžybose. Tai sukele dviprasmiska situacija cetrineje bustineje, kadangi pats Kano, anot amzininku atsiminimu, nebuvo ne waza ekspertas. Jis “išsiuntė” daugelį iš jų į užsienį mokyti judo. Kano puikiai suprato, kad jie nebus lengvai nugalimi bei tuo pačiu jis pašalino iššūkį, kurį jie kėlė Japonijoje. Kosen judoka buvo ir Y. Yamashita, supazindines T. Ruzvelta su judo, ir M. Maeda, nuvezes judo i Brazilija.
