atsiliepiant į vakarykščius Smauglio žodžius seminaro pabaigoje - pirma, ką pajutau pabudęs, tai - entuziazmas,

norėjau šokt iš lovos ir lėkt vėl į tokį seminariuką.

manau viso šito raktas buvo Smauglio sugebėjimas aiškinti, tikro mokytojo bruožas.

maža trauma, kurią patyriau, kai Radiatorius užgriuvo ant manęs visom savo sekcijom, išgelbėjo nuo raumenų skausmo, nes antroj seminaro pusėj "simuliavau"

Saxum - šaunuolis, kad pasirūpini tokiais dalykais

, gal suorganizuosi dar vieną tokį iki myto?

P.S. užuojauta Storui dėl traumos,

beliko tik alų gurkšnot per vasaros karščius
